EKG (Elektrokardiografija), jos vertinimas Sportininkam

Visus normalios ir pažeistos širdies automatizmo, dirglumo ir laidumo funkcijų ypatumus rodo širdies veiklos metu susidarančios veikimo biosrovės, t. y. potencialų skirtumai tarp sudirgintų (sujaudintų) ir ramybės būklės raumeninių skaidulų. Širdies raumens veikimo biosrovės užrašomos specialiu aparatu elektrokardiografu, kuris biosroves  sustiprina ir užrašo jas grafiškai. Elektrokardiografu užrašyta kreivė yra kreivė yra elektrokardiograma (EKG).

Elektrokardiograma išryškina visas širdies raumens savybes, išskyrus susitraukiamumą (kontraktiliškumą), nes jis yra susijęs su širdies veiklos mechanika.

Žmogaus širdies EKG užrašoma netiesioginiu būdu. Elektrodai prijungiami tam tikrose kūno vietose, kurios geriausiai rodo širdies veikimo potencialą.

Sporto medicinoje vartojama 12 derivacijų, kurios skirstomos į tris grupes:

  • 1)  trys standartinės
  • 2) trys sustiprintos
  • 3) šešios krūtininės derivacijos
Visi danteliai ir tarpai tarp jų sudaro širdies veiklos ciklą ir rodo tam tikrus širdies dalių jaudinimo etapus.

  • P dantelis apibūdina elektrinius prieširdžiu reiškinius, algebrinę jų potencialu sumą. 
  • Nuotolis nuo P pabaigos iki Q pradžios yra PQ segmentas. Jis EKG užrašomas kaip izoelektrinė linija ir rodo jaudinimo plitimą prieširdinių skilvelių, arba atrioventrikuliniu mazgu ir Hiso pluošto kojytėmis. P dantelis ir PQ segmentas sudaro P-Q intervalą. 
  • P-Q intervalas rodo laiką, per kurį impulsas, susidaręs sinusiniame mazge, nueina iki laidžiosios sistemos pabaigos, t.y. iki darbinių miokardo ląstelių. Normalios būklės impulsas nuo P pradžios iki Q pradžios praeina per 0,12-0,2 sek. P-Q intervalui ilgėjant galima nustatyti impulso laidumo sutrikimą laidžiojoje širdies sistemoje.
Q, R, S  ir T dantelių kompleksas ir nuotolis nuo Q iki T apibūdina elektrinius skilvelių reiškinius.
Kiekvienas dantelis rodo:

  • Q dantelis — vidinio skilvelių paviršiaus, dešiniojo speninio raumens ir širdies viršūnės sujaudinimą.
  • R dantelis - išorinio skilvelių paviršiaus ir abiejų skilvelių pagrindo sujaudinimą,  
  • S dantelis - abiejų skilvelių visišką sujaudinimą, dėl kurio S pabaigoje išnyksta potencialų skirtumas, 
  • T dantelis - skilvelių jaudinimo pabaigoje vyks­tančią repoliarizaciją tam tikrose dalyse skirtingu laiku. 
  • ST segmentas izoelektrine linija tarp dantelių S pabaigos ir T pradžios rodo, kad abu skilveliai yra vi­siškai sujaudinti. 
  • Normanus QRS komplekso trukmė yra 0,06-0,1 sek.
  • QRST intervalas sudaro vadinamąją elektrinę širdies sistolę, kuri neatitinka mechaninės širdies sistolės (tikrojo skilvelių susitraukimo), nors jos trukmė sutampa. ORST intervalo trukmė vra O.34-O.44 sek.
Kartais po T dantelio galima matyti mažą U dantelį. 
Šis dantelis yra skilvelinio komplekso dalis ir atsiranda dėl pradinės aortos dalies ir plaučiu arterijos lygiųjų raumenų sujaudinimo.

Sutrikus sportininko organizmo homeostazei, ypač pakitus širdies medžiagų apykaitai
(metabolizmui), veikiant nepalankiems patologiniams - tiek išorinės, tiek vidinės terpės - veiksniams, labai pakinta visos pagrindinės širdies funkcinės ypatybės.

Dėl širdies patologijos gali pakisti bet kuris EKG dantelis ir dantelių deriniai, intervalai bei segmentai. Jų kitimas rodo konkretų širdies pa­žeidimą.

Remiantis EKG duomenų kitimu, galima nustatyti morfologinius miokardo pokyčius, tam tikrą širdies dalių hipertrofiją ir kraujotakos būklę, širdies ritmo kitimus, uždegiminius miokardo procesus, ūminį ir lėtinį širdies raumens pertempimą dėl per didelių fizinių krūvių ir pan. Šiuos sutrikimus vertina gydy­tojai.

Sistemingos ir racionaliai organizuotos treniruotės gerina organizmo homeostazę, medžiagų apykaitos ir bioenergetinius širdies raumens procesus ir sukelia tam tikrus EKG pokyčius, kurie būdingi sportinei širdžiai ir kuriuos turi išmanyti sporto specialistai.

Treniruotų sportininkų ramybės sąlygomis 


  • P dantelio amplitudė dažnai būna sumažėjusi, o QRS dantelių kompleksas ir T dantelis standartinių ir krūtininių (ypač užrašančių kairiojo skilvelio potencia­lus) derivacijų yra daug didesni negu nesportuojančiiųjų. 
  • ST segmentas gali būti šiek tiek aukščiau izoelektrinės linijos.  Sportininkams palyginti dažnai nustato­ma ORS komplekso, ypač R dantelio, deformacija. 
  • Šie sportininkų EKG pokyčiai būdingi miokardo hipertrofijai ir iš dalies Hiso pluošto kojytės blokavimui.
Fizinio krūvio metu sportininkų EKG labai kinta.

Įsidirbimo laikotarpiu trumpėja širdies ciklas, intervalai P-Q ir QRST, o PQ ir ST segmentai gali nusileisti žemiau izoelcktrinės linijos, didėja P dantelio ir QRS komplekso amplitudė.

  • T dantelis po pradinio suplokštėjimo pamažu didėja. Vidutinio galingumo krūvis apibūdintus pokyčius sustabdo, o didelio galingumo krūvis juos didina, ir jie rodo nuovargį (elekrokardiogramoje didėja širdies susitraukimų dažnis, 
  • ma­žėja PQ ir ST segmentai bei T dantelis, santykiškai ilgėja sistolė. 
  • Dėl netinkamų krūvių ar per mažo treniruotumo šalia apibūdintų pokyčių gali ypač mažėti R dantelio amplitudė, plokštėti arba keisti poliaringumą T dantelis, ilgėti impul­so plitimo laikas iš prieširdžių į skilvellių miokardą, atsirasti ekstrasistolių, 
  • Atsi­gavimo laikotarpiu visi EKG duomenys grįžta į pradinę padėtį.
Sportininkų širdies veiklai didelį poveikį turi autonominė (vegetacinė) nervų sitema. 

Jos parasimpatinės nervinės skaidulos įnervuoja sinusinį ir prieširdinį skilvelių, arba atrioventrikulinį, mazgą bei prieširdžių miokardą, o simpatinės nervinės skaidulos - visas širdies dalis.

Autonominė nervų sistema veikia širdies dažnį (chronotropinis poveikis), jaudinimo plitimo greitį šir­dyje, ypač prieširdiniame skilvelių (atrioventrikuliariniame) mazge (dromotropinis poveikis) ir miokardo susitraukimo jėgą (inotropinis poveikis).

Simpatinės skaidulos šiuos procesus aktyvina (skatina), t. y. joms budinga tei­giamas poveikis, o parasimpatinės skaidulos - lėtina (slopina), t. y. joms būdin­ga neigiamas poveikis. Treniruotų sportininkų būna šiek tiek padidėjęs parasirn-patinių nervinių skaidulų aktyvumas (tonusas), kuris lemia ekonomiškesnį šir­dies energetinę veiklą. Pervargusiems ar persitreniravusiems sportininkams vy­rauja simpatinių nervinių skaidulų aktyvumas.