› › › › Krioterapija arba Gydymas Šalčiu

Krioterapija arba Gydymas Šalčiu

Krioterapija gydomasis poveikis šalčio faktoriumi į organus ir organizmo audinius.


Priklausomai nuo atšaldymo laipsnio (kūno ar audinių temperatūros sumažėjimo) kriomedicina apjungia keletą gydymo šalčiu panaudojimo metodų.

1.   Bendroji hipotermija (28-33°C);
2.   Lokali hipotermija (5-28°C);
3.   Stprus atšaldymas (5-20°C);
4.   Užšaldymas (-20 - -100°C).         
                                                               
Fizioterapijoje naudojant šaltį temperatūra sumažėja audinių 5-10°C ir  tai nesukelia organizmo termoreguliacijos pokyčių.
Krioaplikacijos srityje, veikiant šalčiu, vyksta greitas audinių temperatūros sumažėjimas -lokali hipotermija. 

Dėl refleksinio adrenergetinių simpatinių skaidulų sudirginimo poveikio zonos audiniuose susiaurėja kraujo indų spindis, padidėja kraujo klampumas, o po 1-3 vai. kraujo indai išsiplečia, pagerėja kraujotaka (reaktyvinė hiperemija).

Veikiant uždegiminį židinį, blokuojami skausmo receptoriai odoje, lokaliai vystosi analgezija,
sumažėja paburkimas, suaktyvėja audinių regeneracija, ypač esant trofinėms opoms ir ilgai negyjančioms žaizdoms.
Šaltis, veikdamas lokaliai, aktyvina įvairias segmento refleksines reakcijas. 

Sumažėjus odos kraujotakai, giliau esančiuose raumenyse ir vidaus organuose išsiplečia kraujagyslės, pagerėja širdies veikla.
Lokalios hipotermijos metu organizme susikaupia krioantigenai, kurie indukuoja antikūnių susiformavimą, pagerėja imunitetas.
Bendros hipotermijos metu pradžioje trumpai padidėja raumenų tonusas, konkorėžinės liaukos hormonai ir katecholaminai stimuliuoja medžiagų apykaitos procesus audiniuose, o susikaupę kortikosteroidai aktyvina audinių atstatymą uždegimo židinyje.

Bendra hipotermija nekeičia širdies magistralinių kraujagyslių funkcijos.

Gydomasis poveikis:
1.   Analgetinis;
2.   Anestezuojantis;
3.   Stabdantis kraujavimą;
4.   Mažinantis paburkimą, edemą;
5.   Skatinantis regeneraciją;
6.    Spazmolitinis
7.   Mažinantis uždegimą;

Indikacijos:
1.    Sąnarių, raiščių ir sausgyslių susirgimai ir traumos;
2.   Kaulų lūžiai;
3.   Nudegimai;
4.   Pragulos;
5.   Nervų sistemos susirgimai ir traumos (parezės, paralyžiai, skausminiai sindromai);
6.    Reumatoidinis artritas;
7.    Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė;
8.    Ūmus kasos uždegimas
9.   Trofinės opos, žaizdos;
10. Infekuotos ir sutraiškytais kraštais žaizdos;
11. Šautiniai pakenkimai.

Kontraindikacijos:
1.   Periferinių kraujagyslių susirgimai (obliteruojantis endarterijitas, Reno liga, venų susirgimai);
2.   Padidintas jautrumas šalčiui;
3.    Sergant širdies ligomis negalima šaldyti kairio peties srityje;
4.    Sumažėjus minkštųjų audinių temperatūrai iki 28-30°C;
5.   Vaikams iki 5 metų.

Metodika:

Krioterapijai naudojami krioagentai, kurie gali būti trejose agregatinėse būklėse:

1.   Kieta (ledas, sniegas, angliarūgštės sniegas, amonio nitratas);
2.    Skysta (vanduo, eteris, skystas azotas);
3.   Dujos (etilo chlorido ir angliarūgštės mišinys).                                                                 ,,


  • Visi šie krioagentai atšaldo audinius sugerdami iš audinių šilumą. 
  • Šių atšaldymui naudojamų medžiagų temperatūra nuo -180°C iki +28°C. 
  • Lokalinei hipotermijai naudojami hipoterminiai įrenginiai, vatos tamponai suvilgyti skystu krioagentu, sintetiniai kriopaketai, krioaplikatoriai, kriomasažas, vietinės šaltos vonios, chloretilio blokados. 
  • Bendrai hipotermijai naudojama kriokamera - Kryo sauna.  
  • Ant pakenktos kūno vietos uždedamas (turi būti glaudus kontaktas) šalčio agentas (pūslė su ledu, šaltas vanduo, sniegas) lanksčiame įdėkle taip pat gali būti lokaliai purškiamaspulverizatoriumi etilo chlorido ir angliarūgštės dujų mišinys.
Tags :