Sportininkų širdies ir kraujagyslių sistemai tirti
taikomi visi klinikiniai šios sistemos tyrimo metodai. Daugelis jų yra gana
paprasti ir parankūs ne tik gydytojui, bet ir treneriui, ir pačiam
sportininkui. Tobulėjant medicinos technikai yra sukurta daug sudėtingos ir
automatizuotos medicininės aparatūros širdies ir kraujagyslių sistemai tirti.
Ją veiksmingai naudoja kardiologai.
Daug sportininkų širdies ir kraujagyslių sistemos
funkcinės būklės duomenų galima gauti taikant klinikinio tyrimo metodus:
1. Apklausos, arba anamnezės, metu
pradedant tyrimą nustatoma, ar neskauda širdies plote, ar nėra dusulio, pulso
ritmo sutrikimų, ar nepadažnėjęs širdies plakimas. Jei yra nusiskundimų, reikia
nustatyti, kada jie atsirado, ar neserga šeimos nariai širdies ligomis.
Apklausiant išsiaiškinama, kaip fizinis krūvis veikia sportininko savijautą, ar
jis nesukelia širdies ir kraujagyslių sistemos negalavimų.
2. Apžiūros, arba inspekcijos, metu
stebima ir vertinama veido spalva, širdies tvinksnis ties jos viršūne,
apžiūrima, ar nedeformuota krūtinės ląsta, ar nesustiprėjusi kaklo kraujagyslių
pulsacija, ar ryškūs išoriniai nuovargio požymiai krūvio metu.
3. Apčiuopos, arba palpacijos, metu
nustatomas pulso dažnis ir jo pobūdis, širdies tvinksnis, kojų tinimas.
Tiriant ir vertinant širdies ir kraujagyslių sistemos
funkcinį pajėgumą, svarbią reikšmę sporto medicinai turi tikslus pulso vertinimas.
Pulsas – tai ritmiškas arterijų sienelių tvinksėjimas. Jis susidaro
todėl, kad sistolės metu kairiojo skilvelio išstumtas į aortą kraujas išplečia
jos pradžią ir svyruojančiomis bangomi pavidalu plinta arterijomis. Dažniausiai
pulsas yra tiriamas tolimajame (distaliniame) dilbio gale, priekinėje pusėje,
ties nykščio delnakaulio pagrindu.
Pulsą galima čiuopti ir kitose vielose, kur arterijos
yra arti odos paviršiaus, o po jomis kietesnis pagrindas - kaulas. Pulsas
skaičiuojamas 10, 15, 20, 30 sek. tiriamąjam ramiai sėdint, paskui
perskaičiuojamas per vieną minutę. Vertinant pulsą pirmiausia nustatoma jo dažnis
ir ritmas.
Suaugusio žmogaus normalus pulso dažnis
(normokardija) yra 60— 90 tvinksnių per minutę. Pulso dažniui turi įtakos:
1) kūno padėtis (gulint pulsas 10 tvinksnių
mažesnis negu stovint);
2) lytis (moterų
pulsas šiek tiek dažnesnis);
3) amžius (vaikų iki 3 metų pulsas 100 kartų
per min., o vėliau pamažu retėja).
Didesnis kaip 90
tvinksnių per minule pulso dažnis vadinamas tachikardija. Mažesnis
kaip 60 tvinksnių perjninutę pulso dažnis - bradikardija. Daugumos
sportininkų ramybės pulsas būna retesnis. Tačiau ne visada retesnis pulsas yra
treniruotumo požymis.
Ne mažiau svarbu yra pulso ritmiškumas. Pulsas
yra ritmiškas, kai tarpai tarp tvinksnių vienodi. Ritmo sutrikimas vadinamas aritmija.
Jauniems žmonėms pasitaiko kvėpavimo aritmija: įkvepiant pulsas dažnėja,
iškvepiant - retėja. Dažniausiai aritmijos yra patologinės.
4. Stuksenant, arba perkutuojant, nustatomos
širdies ribos, topografija ir konfigūracija, nes širdis yra beoris organas;
jos duslus stuksenimo garsas gerai skiriamas nuo aiškaus plaučių garso.
5. Auskultacijos, arba klausymo, metodu tiriama širdies garsai. Auskultuojant
girdėti garsai, atsirandantys širdyje dėl jos mechaninės veiklos. Taikant
auskultacijos metodą - vertinamas ir arterinis kraujospūdis.
Tiriant ir vertinant sportininkų
širdies ir kraujagyslių sistemos kitimus, atsiradusius dėl treniruočių ir
varžybų poveikio, svarbią reikšmę turi instrumentiniai ir funkcinių
mėginių metodai, kurie nuodugniau aptariami nagrinėjant širdies ir
kraujagyslių sistemos veiklos savybių tyrimą ir vertinimą.