Išsėtinė sclerozė Pagrindiniai reabilitacijos principai

Pagrindiniai reabilitacilos principai

Dėl išsėtinės sklerozės simptomų įvairovės pacientui taikoma individuali reabilitacijos programa. Pavienės reabilitacijos priemonės taikomos ambulatorinėmis sąlygomis, diagnozavus ligą ir esant lengviems funkcijų sutrikimams. Esant ryškesniems funkcijų sutrikimams taikomas reabilitacijos priemonių kompleksas stacionare arba ambulatoriškai: Sveikatos grąžinamasis gydymas, reabilitacija II arba reabilitacija III. Pacientams, kuriems išlieka biosocialinių funkcijų sutrikimai ir nustatomas neįgalumas, pirmuosius trejus metus taikomi pakartotinos reabilitacijos ciklai, o vėliau – palaikomosios reabilitacijos ciklai (jei funkcinė būklė nesikeičia). Jeigu naujas ligos paūmėjimas sąlygoja funkcinės būklės ir savarankiškumo pokyčius – jie nukreipiami naujam reabilitacijos priemonių ciklui. Reabilitacijos programa sudaroma, įvertinus paciento funkcinę būklę:
·         savarankiškumą apsitarnaujant,
·         mąstymą, suvokimą (protinės būklės mini tyrimas),
·         raumenų jėgą,
·          jutimus, veiksmų atlikimo trukmę, tremorą, judėjimo būdus,
·         rijimo, kalbos, regos, dubens organų ir kvėpavimo funkcijas,
·         psichoemocinę būklę,
·         socialinį statusą.
Reabilitacinės priemonės ambulatorinėmis sąlygomis
1. Kineziterapija ciklais po 10-15 procedūrų 1-2 k. per metus. Vyrauja funkcinė kineziterapija, orientuota į fizinio pajėgumo, darbingumo palaikymą.
2. Psichologinė pagalba (konsultacijos, autogeninės treniruotės, muzikoterapija).
3. Ligonių mokymas (kaip planuoti tausojantį dienos režimą, vengti pervargimo ir kt.).
4. Fiziniai faktoriai – bendro poveikio procedūros, skirtos fizinio pajėgumo, organizmo atsparumo palaikymui.
Sveikatos grąžinamojo gydymo priemonės
1. Individuali kineziterapija.
2. Psichologinė pagalba (konsultacijos, autogeninės treniruotės, muzikos terapija ir kt.).
3. Ligonio mokymas.
4. Logopedinės pratybos pagal poreikį.
5. Fiziniai faktoriai – procedūros, skirtos fizinio pajėgumo, organizmo atsparumo palaikymui bei simptominiam gydymui.
II lygio reabilitacijos priemonės:
1. Individuali kineziterapija (normalizuoti raumenų tonusą, lavinti pusiausvyrą, koordinaciją, stiprinti raumenų jėgą – ypač liemens, sėdmenų bei apatinių galūnių, didinti ištvermę, kontraktūrų prevencija, mobilumo veiksmų, judėjimo mokymas atsižvelgiant į funkcijos sutrikimo laipsnį (atsisėsti, atsistoti, vaikščioti, lipti laiptais ar kt.), ortopedinių, kompensacinių priemonių parinkimas ir mokymas jomis naudotis).
2. Ergoterapija (smulkiosios rankų motorikos, koordinacijos lavinimas, jutimų stimuliavimas, apsitarnavimo veiksmų kasdienėje veikloje mokymas, kontraktūrų prevencija, užimtumo organizavimas, pagal galimybes – profesijai reikalingų įgūdžių lavinimas, konsultavimas darbo vietos racionalizavimo klausimais).
3. Psichologinė pagalba (emocijų, kaip normalios reakcijos į ligą, korekcija, adaptacijos prie ligos skatinimas, artimųjų požiūrio į pacientą ir ligą formavimas).
4. Ligonio ir artimųjų mokymas.
5. Socialinio darbuotojo konsultacijos (gyvenamosios aplinkos pritaikymo, profesijos išsaugojimo ar persikvalifikavimo, valstybės teikiamų lengvatų, kompensacinės technikos įsigijimo klausimais ir kt.).
6. Logopedinės pratybos pagal poreikį (fonacijos raumenų stiprinimas, artikuliacijos skatinimas, teisingo kvėpavimo mokymas, kognityvinių funkcijų lavinimas ir kt.).
7. Fiziniai faktoriai pagal poreikį.
8. Slaugos programos elementai.
III lygio reabilitacijos priemonės:
1.Individuali kineziterapija (normalizuoti raumenų tonusą, lavinti pusiausvyrą, koordinaciją, stiprinti raumenų jėgą – ypač liemens, sėdmenų bei apatinių galūnių, didinti ištvermę, kontraktūrų prevencija ir mažinimas, mobilumo veiksmų, judėjimo mokymas atsižvelgiant į funkcijos sutrikimo laipsnį (pasiversti, atsisėsti lovoje, persikelti į vežimėlį, judėti vežimėliu, vaikščioti ar kt.), ortopedinių, kompensacinių priemonių parinkimas ir mokymas jomis naudotis).
2. Ergoterapija (smulkiosios rankų motorikos, koordinacijos lavinimas, jutimų stimuliavimas, apsitarnavimo veiksmų kasdienėje veikloje mokymas, kontraktūrų prevencija, užimtumo organizavimas, pagal galimybes – profesijai reikalingų įgūdžių lavinimas, konsultavimas darbo, gyvenamosios vietos aplinkos racionalizavimo klausimais).
3. Psichologinė pagalba (emocijų, kaip normalios reakcijos į ligą, korekcija, adaptacijos prie ligos skatinimas, adekvataus artimųjų požiūrio į pacientą ir ligą formavimas).
4. Socialinio darbuotojo konsultacijos (gyvenamosios aplinkos pritaikymo, profesijos išsaugojimo ar persikvalifikavimo, valstybės teikiamų lengvatų, kompensacinės technikos įsigijimo klausimais ir kt.).
5. Logopedinės pratybos pagal poreikį (fonacijos raumenų stiprinimas, artikuliacijos skatinimas, teisingo kvėpavimo mokymas, kognityvinių funkcijų lavinimas ir kt.).
6. Ligonių ir jų artimųjų mokymas.
7. Slaugos programa komplikacijų prevencijai, dubens organų funkcijos kontrolei, paciento savarankiškumo skatinimui (vengiant perdėtos slaugos).
8. Fiziniai faktoriai pagal poreikį.

Reabilitacinės priemonės namuose
Reabilitacija tęsiama namuose, pratęsiant reabilitacijos skyriuje vykdytą programą:
1. Kineziterapija paciento namuose ciklais nuo 4-8 procedūrų 1-2 k. per metus. Vyrauja funkcinė kineziterapija, orientuota į funkcinius apsitarnavimo ir mobilumo veiksmus namų sąlygomis. Jei pacientas pakankamai mobilus, kineziterapija vykdoma pirminių sveikatos priežiūros įstaigų reabilitacijos poskyriuose.
2. Logopedinės pratybos pagal individualų planą.
3. Socialinio darbuotojo konsultacijos.
4. Psichologinė pagalba.

5. Ligonių ir jų artimųjų mokymas.