Klasikiniai išsėtinės sklerozės simptomai
Pažeidimus galima suskirstyti pagal tai, kokie centrinės nervų sistemos plotai pažeisti:
- dėl sensorinių nervų pažeidimų pakinta jutimas;
- dėl motorinių nervų pažeidimų pakinta jėga;
- cerebeliniai pažeidimai (smegenėlių pažeidimai) paveikia gebėjimą harmoningai ir tolygiai judėti;
- kaktinės skilties pažeidimai paveikia psichiką.
.Kiekvienam žmogui gali pasireikšti visai skirtingi simptomai, kurie laikui bėgant gali keistis, gali keistis ir simptomų trukmė bei intensyvumas. Taip pat svarbu atminti, kad yra daug ligų, kurių simptomai yra panašūs į išsėtinės sklerozės simptomus. Simptomai priklauso nuo to, kurią centrinės nervų sistemos dalį liga pažeidžia. Kai kuriems išsėtine skleroze sergantiems asmenims gali ilgą laiką visai nepasireikšti jokie simptomai, tačiau liga gali būti „tyliai“ aktyvi, net ir šiuo atveju. Pirmieji ligos simptomai gali pasireikšti per kelias valandas ar kelias dienas. Iš pradžių simptomai gali būti tokie silpni, jog žmogus net nepagalvoja, kad kažkas yra blogai. Gali būti, jog žmogui truputį tirpsta viena plaštaka arba koja, ir jam sunku valdyti galūnes. Kojų motorikos sutrikimai yra būdingesni negu rankų. Šie ankstyvi simptomai paprastai praeina, o žmogus apie juos nebegalvoja. Paprastai praeina 3-4 metai nuo pirmųjų neryškių simptomų iki ligos diagnozavimo.
Nuovargis – vienas dažniausių išsėtinės sklerozės simptomų, kuris gali pasireikšti dviem trečdaliams ligonių ir trukti mėnesį ar ilgiau. Tai nuolatinis pavargimas, paprastai neatitinkantis neurologinės negalios arba magnetinio rezonanso tyrimo nustatyto pažeidimo. Nuovargis taip pat gali veikti regėjimą, kuris atsinaujina padarius neilgą pertrauką. Nuovargį paprastai didina karštas oras, karšta vonia, pirtis, kūno temperatūros padidėjimas. Nuovargis gali būti tiesiogiai susijęs su išsėtinės sklerozės aktyvumu, tačiau jo atsiradimo priežastys gali būti ir kiti veiksniai, pvz., silpnumas, depresija ir miego sutrikimai.
Regėjimo sutrikimai – miglotas, dvigubas matymas ar spalvų skyrimo praradimas, dažniausiai viena akimi; gali atsirasti dėl ligos poveikio regos nervui ir galvos smegenims. Akies optinio nervo uždegimas yra vienas dažniausių išsėtinės sklerozės simptomų. Jo metu ne tik pasireiškia minėti simptomai, bet ir atsiranda skausmas už akies, kuris stiprėja judinant akį.
Motorinės funkcijos sutrikimas – tai raumenų sustingimas, silpnumas ar jėgos praradimas, galūnių spazmiškumas. Šie simptomai gali sukelti skausmą, laipsniškai gali stiprėti ir žmogui judant gali prireikti pagalbos.
Pusiausvyros ir koordinacijos problemos – pasunkėjęs vaikščiojimas ar drebėjimas. Pusiausvyros palaikymas sutrinka, kai liga pažeidžia smegenėles, t.y. smegenų dalį, kuri atsakinga už judesių koordinavimą.
Skausmas – ūminis skausmas ar lėtinis skausmas vienu ar kitu metu yra būdingas daugumai išsėtine skleroze sergančių žmonių. Nors daug metų buvo manoma, kad išsėtinė sklerozė yra neskausminga liga, dabar žinoma, kad kai kurie žmonės, sergantys šia liga, jaučia skausmą ir kenčia jo sukeliamus nemalonumus. Skausmas gali būti tiesioginis išsėtinės sklerozės centrinėje nervų sistemoje aktyvumo požymis, bet gali būti ir kitų ligos simptomų pasekmė. Jo stiprumas taip pat gali skirtis nuo švelnaus iki nepakeliamo. Be skausmo sąnarių, raumenų, sausgyslių, raiščių srityje, gali pasireikšti ir „smūgiuojantis“ skausmas. Jis gali pasireikšti veido srityje, pvz.: kai būna pažeisti veido nervai. Gali būti skausmingi rankų ir kojų spazmai po tam tikro nejudrumo laiko. Tačiau išsėtinės sklerozės atveju dažniausia skausmo rūšis yra lėtinis skausmas, sukeliamas patologinių nervinių signalų, kurie generuojami ligos pažeistose galvos ir nugaros smegenų vietose.
Šlapinimosi ir tuštinimosi sutrikimai – tai problemos, susijusios su šlapinimusi ir tuštinimusi. Tuštinimosi sutrikimai retesni, tik dažniau pasitaiko vidurių užkietėjimas dėl fizinio aktyvumo sumažėjimo vėlesnėse stadijose, tačiau šlapinimosi sutrikimai, pasireiškiantys nevalingu pasišlapinimu, yra pakankamai dažni.
Seksualinės problemos– tai impotencija ir jautrumo praradimas. Kartais intymaus gyvenimo problemas sukelia ir psichologinės problemos.
Neįprasti pojūčiai – kai kurie sergantieji patiria keistų pojūčių: jaučia šaltį, nutirpimą, dilgčiojimą ar niežulį.
Sąlygos, galinčios sustiprinti išsėtinę sklerozę:
· nuovargis ir per didelis krūvis;
· peršilimas arba per didelis atšalimas;
· infekcijos;
· šiltos vonios;
· karščiavimas;
· emociniai krūviai.
Norint slopinti išsėtinės sklerozės simptomus, reikia prižiūrėti save. Ligoniams svarbu kaip galima mažiau nervintis, gerai pailsėti, mankštintis, maistas turi būti visavertis, vartoti nemažai skysčių.