Elektroterapijos biofizikinės charakteristikos


Elektroterapijos biofizikinės charakteristikos: elektrinis laukas, elektros srovės pernaša, elektros srovės rūšys, elektros laidininkai. 

Elekrtoterapija- tai elektros srovės taikymas gydymui.

Elektromagnoterapija – gydymas magnetiniu, elektriniu ir elektromagnetiniu laukais.

Elektromagnoterapijos klasifikacija: 
1. Elektroterapija nuolatine srove (galvanizacija, elektrofarezė);
2. Elektroterapija statiniu elektros lauku (franklinizacija, aerojonofrezė);
3. Elektroterapija impulsine elektros srove (elektros miego terapija, transkranijinė elektroanalgezija, raumenų elektrinis stimuliavimas, diadinamoterapija, transkutaninis eletrinis nervo stimuliavimas);
4. Elektroterapija kintamąją elektros srove (amplipulsterapija, interferencinių srovių terapija, fliuktuarizacija, darsnovalizacija, ultratonoterapija);
5. Magnetoterapija (pastovi magnetoterapija, impulsinė magnetoterapija, žemo dažnio magnetoterapija, aukšto dažnio magnetoterapija: induktotermija, sūkurinių srovių terapija);
6. Gydymas aukšti ir superaukšto dažnio elektromagnetiniu lauku (ultraaukšto dažnio terapija, decimetrinė terapija, centimetrinė terapija).

Elektrinis laukas – susidaro aplink ramybėje esančias įelektrintas teigiamo arba neigiamo krūvio daleles. Tarp skirtingai įelektrintų dalelių susidaro elektros srovė, o tarp vienodai įelektrintų – nesusidaro.

Elektros srovės pernaša. 
Elektros srovę perneša elektronai arba teigiami ir neigiami jonai.
Elektronai elektros srovę perneša pirmos eilės laidininkuose metaluose, o įelektrinti jonai – antros eilės laidininkuose elektrolituose. Cheminis jungunys, kuris tirpsta ir suskyla į neigiamus bei teigiamus jonus, vadinamas elektrolitu.

Elektros srovės rūšys: 
1. Kintamoji – teka periodiškai, keisdama tekėjimo kryptį;
2. Nuolatinė – teka viena kryptimi. Elektros laidininkai. Organizmo audiniai, kuriuose daug disocijuotų jonų ir vandens, vadinami laidininkais, o sausi ir turintys mažai disocijuotų jonų – blogais laidininkais arba izoliatoriais.

Geriausi laidininkai yra organizmo skysčiai: kraujas, limfa, smegenų skystis, tulžis, seilės, sperma, smegenys, raumenys. Blogi laidininkai yra oda, kaulai, nervai, riebalinis audinys. 

Nuolatinės srovės tekėjimui priešinasi odos epidermis, o kitos jos struktūros nepasižyni šioms savybėmis, todėl elektra rasiskverbia gilyn į audinius ir gali įterpti į organizmą odos paviršiuje esančius vaistus.
Vėliau elektra, prasiskverbia per odą į gilesnius audinius ir sutinka blogus laidininkus, kurie sutrikdo skerbimąsį toliau. Kintamoji elektros srovė lengvai nugali odos pasipriešinimą, todėl nesukelia atipraus dirginimo ir prasiskverbimo į audinius daug giliau nei nuolatinė elektros srovė. Magnetinis laukas.

Susidaro įmagnetintuose kūnuose, o aplinkoje sklinda magnetinio lauko jėgų linijomis, kurių intensyvumas lemia magnetinę indukciją. Taip pat magnetinį lauką sukuria nuolatinis ir kintamasis elektros laukai.