Medicininės reabilitacijos
metodai. Jų tikslai ir panaudojimas.
Vaistai. Svarbūs ūminiu ir poūmiu periodu.
Gydymo efektas
priklauso ar sistemingai naudojami vaistai, kaip jie derinami su kitomis
reabilitacijos priemonėmis.
Vartojant vaistus svarbu laikytis šių principų:
vartoti individualiai gydytojo paskirtus vaistus, nuosekliai ir nepretraukiamai
gydytis optimaliomis vaistų dozėmis, racionaliai parinkti vaistų derinius
atsižvelgiant į jų darinius, užkirsti kelią vaistų tolerancijai, ir jų ,,
nutraukimo’’ sindromui, nuolat gydytojas turėtų tikrinti vaistų efektyvumą ir
stebėti, ar neatsirado šalutinių reiškinių, tinkamai derinti vaistus su
nemedikamentiniu gydymu.
Visą reabilitacijos laikotarpį ligonis vartoja vaistus, kuriuos paskiria gydytojas.
Psichoterapija. Jos tikslas įvertinti psichologines reakcijas ir jas
koreguoti. Psichoterapiją atlikti gali psichologas, psichoterapeutas,
psichiatras. Uždaviniai yra padėti
pacientui ir jo artimiesiems psichologiškai pasiruošti reabilitacijos procesui,
streso valdymo būdai, santykis su med. personalu.
Socialinis darbas. Šią veiklą vykdo soc.
darbuotojas, kurio pareiga – rūpintis asmens kasdieniu ir visuomeniniu
gyvenimu. Reabilitacijoje soc. drabuotojas naudoja ekonomines, teisines,
organizacines priemones.
Kineziterapija. Kineziterapeutas padeda atgauti ir palaikyti ligonio griaučių raumenų
motorinę bei sensomotorinę funkciją, gerina motorinę jėgą, ištvermę,
koordinaciją, skausmo kontrolė, judesių amplitudės sąnariuose palaikymas,
laikysenos koregavimas, pusiausvyros ugdymas.
Ergoterapija. Jos tikslas paruošti ligonį apsitarnauti buityje
ir rengti profesines veiklas. Dėmesys sutelkiamas į ligonio organizmo funkcijų
gerinimą ir stiprinim. Uždavinia: apsitarnavimo įgūdžių atkūrimas ir lavinimas;
sutrikusių rankų funkcijų sugražinimas, lavinimas; pažintinių funkcijų lavinimas;
koordinacijos lavinimas; jutimų lavinimas; techninių reabilitacijos priemonių
parinkimas ir gaminimas; bendravimas ir aktyvvaus dalyvavimo visuomeniniame
gyvenimeįgūdžių atgavimas bei ugdymas.