Kūno masės komponentų, tankio ir paviršiaus ploto bei sąnarių lankstumo nustatymas ir vertinimas.
Riebalinės raukšlės, jų matavimas. Kūno masės komponentų nustatymas ir
įvertinimas.
Riebalinės
odos raukšlės matuojamos norint nustatyti poodinių riebalų kiekį. Dažniausiai
matuojamos išilginės riebalinės raukšlės. Kairės rankos pirštais 5 cm atstumu
suimama odos raukšlė, ant jos uždedamos kaliperio kojytės ir suspaudžiama iki
padalos (10 g/mm2). Užrašoma kaliperio indikacija (±0,5
mm).
Kasdienėje praktikoje
matuojamos 9 odos riebalinės raukšlės.
Matuojama dešinėje pusėje:
- Po apatiniu mentės kampu;
- Užpakaliniame žasto paviršiuje, virš trigalvio
žasto raumens netoli jo vidinio krašto;
- Virš dvigalvio žasto raumens;
- Dilbio priekiniame paviršiuje;
- Krūtinės priekiniame paviršiuje ties priekine
pažasties linija (suimama įstrižai);
- Pilvo priekinės sienos – bambos lygyje, per 5 cm į
šoną nuo jos (galima suimti horizontaliai);
- Šlaunies raukšlė matuojama sėdint ant kėdės, kojos
sulenktos stačiu kampu. Matuojama priekinėje šoninėje šlaunies dalyje,
ties kirkšnio raiščiu;
- Blauzdos raukšlė matuojama toje pačioje padėtyje.
Raukšlė suimama vertikaliai užpakalinėje šoninėje blauzdos pusėje ties
apatiniu pakinklio duobės kampu;
- Virš nugarinio plaštakos paviršiaus – ties III
delnakaulio galvute. Laikoma, kad ši raukšlė parodo odos storį
(kontrolinė).
Tiriamojo kūno
masė nustatoma jį pasvėrus medicininėmis svarstyklėmis 50 g tikslumu. Tiriamąjį
sverti reikia rytą nevalgiusį.
Žmogaus fizinei ir mitybos būklei įvertinti labai
svarbu nustatyti kūno masės komponentus. Intensyviai dirbant, treniruojantis
auga raumenų masė, dingsta riebalų perteklius. Mažai judant organizme kaupiasi
riebalų atsargos, mažėja neriebalinė masė. Riebalų atsargos didėja ir dėl per
gausios mitybos, jos išeikvojamos badaujant.
Kūno paviršiaus ploto ir kūno
lyginamojo svorio nustatymas.
Žmonių, aukštesnių nei 160 cm,
kūno paviršiaus plotas apskaičiuojamas pagal Izaksono formulę:
S = 1 + (P+(L-160)/100, kur S
– kūno paviršiaus plotas; P –kūno masė; L – ūgis.
Mažesnių nei
160 cm ūgio žmonių kūno paviršiaus plotas apskaičiuojamas pagal Boido formulę:
S =
3.207*(L*0,3)*(P*0,7285)-0,0188 log P.
Žmogaus kūno lyginamasis svoris priklauso nuo jo masės komponentų. Juo daugiau
riebalų ir mažiau neriebalinės masės, tuo žmogaus kūno lyginamasis svoris
mažesnis.
Kūno
lyginamajam svoriui nustatyti tiesioginių būdu naudojama sudėtinga aparatūra,
kuria pasveriamas į vandenį panardintas žmogaus kūnas (hidrostatinis svėrimas).
Sveriant tiriamasis maksimaliai iškvėpia orą ir kurį laiką nekvėpuoja. Norint
tiksliai nustatyti lyginamąjį svorį, reikia apskaičiuoti individualų liekamojo
oro tūrį plaučiuose.
Paprastesnis yra voluminometrinis
kūno lyginamojo svorio nustatymo metodas, kai išmatuojamas kūno išstumto
vandens tūris. Tiriamasis pasveriamas ore medicininėmis svarstyklėmis.