Klausos sensorinė sistema

Klausos sensorinė sistema analizuoja:
1)  garsus ir jų stiprumą,
2)  garsų kryptį,
3)  tonų aukštį,
4)  įvarius ūžesius ir jų ypatybes.
Toks suvokimas leidžia organizmui prisitaikyti ir reaguoti į besikeičiančią aplinką. Periferinę klausos sensorinės sistemos dalį sudaro ausis (išorinė, vidurinė ir vidinė), o centrinę - galvos smegenų žievės smilkininė skiltis. Šias abi dalis jungia laidinė dalis, prasidedanti sensoriniais neuronais ausies sraigės spiraliniame mazge.
Klausos sensorinės sistemos funkcinę būkle rodo klausos aštrumas ir garsinio dirgiklio lokalizacija. Klausos aštrumas tiriamas kalba, kamertonais ir audiometru. Klausos aštrumui nustatyti vartojama kalba pašnibždomis ir įprastinė šnekamoji kalba. Kalba pašnibždomis, sąlyginėje tyloje (įprastomis tyrimo sąlygomis), girdima 5-6 metrų atstumu, o visiškoje tyloje 20 ir daugiau metrų atstumu. Šnekamoji kalba girdima 10 kartų didesniu atstumu, negu kalbant pašnibždomis.
Klausos tyrimas įvairaus dažnio kamertonais yra tikslesnis metodas ir leidžia nustatyti klausos diapazono viršutines ir apatines ribas, patologininio proceso lokalizaciją.
Šiuolaikinis klausos tyrimo metodas yra audiometrija: juo matuojamas kiekybinis klausos sensorinės sistemos jautrumas decibelais įvairaus dažnio garsams, klausos funkcijos  sutrikimo lygis, taip pat sutrikimo lokalizacija.
Garso lokalizacija tiriama užsimerkus ir rodant pirštu kryptį, iš kurios girdėti garsas.
Pablogėjusi klausos sensorinės sistemos funkcinė būklė neleidžia kultivuoti kai kurių sporto šakų. Remiantis dinaminiais stebėjimais, galima teigti, kad daugelio šakų sportininkų klausos sensorinės sistemos funkcija lavėja, o kai kurių šakų (kulkinio ir stendinio šaudymo, motociklų sporto, motorinių valčių sporto, kartingo ir kt.) atstovų- blogėja didėjant sportiniam stažui. Techninių šakų sportininkų klausos sensorinės sistemos funkcijos blogėjimas susijęs su garso ir oro bangų veikimu į vidurinę ausį. Dėl šios priežasties vystosi klausos nervinių skaidulų neuritai.
Iš klausos sensorinės sistemos sutrikimų tarp sportininkų dažniausi yra otitai. Išorinės ausies otilas - tai išorinės ausies uždegimas, kurio metu išori­nėje klausos vamzdelio dalyje auga furunkulas. Būdingi ligos simptomai: ausies skausmas, ypač paspaudus jos vamzdelio kremzlę, sumažėjęs klausos aštrumas. Vidurinės ausies otitas - tai uždegiminis procesas Eustachijaus vamzdyje ir au­sies būgnelyje; gali būti ūminis ir lėtinis. Susirgęs ūminiu vidurinės ausies užde­gimu, sportininkas jaučia staiga atsirandantį ir greitai stiprėjantį skausmą ausy­se. Skausmas būna diegiantis, priepuolinis, nepakenčiamas, dėl jo skauda galvą, užgula ausis, silpnėja klausa, kyla kūno temperatūra. Sergant lėtiniu vidurinės ausies otitu, uždegiminis procesas vidurinėje ausyje tai aprimsta, tai dėl nepa­lankių veiksnių (persišaldymo, anginos ir kt.) vėl paūmėja. Jo požymiai: ausies skausmai, susilpnėjusi klausa, nuolatinės ar protarpinės išskyros iš ausies. Ser­gantys otitu būtinai turi laiku kreiptis į gydytoją, kad ištirtų ir gydytų. Kai kurių šakų (plaukinio, vandensvydžio ir kt.) sportininkams ligos metu treniruotis draudžiama.