Termoreguliacijos sutrikimai. Karščiavimas, jo rūšys, stadijos ir svarba.
Termoreguliacija-procesas
padedantis išlaikyti pastovią kūno temper., neatsižvelgiant į aplinkos temper.
svyravimus. Pastovi kūno temper. išlaikoma CNS reguliuojant šilumos susidarymą
organizme ir jos atidavimą aplinkai. Šiluma organizme gaminasi raumenų bei
vidaus organų darbo metu. Ji išskiriama į aplinką laidumu, spinduliavimu,
prakaitavimu. Termoreguliacija gali sutrikdyti nepalankios išorinės aplinkos
sąlygos. Sunkiai dirbant karštą dieną, galima perkaisti nes organizmas
nebespėja išskirti į aplinką raumenų pagamintos šilumos. Ilgai būnant šaltyje
ar staigiai pasikeitus oro temper., termoreguliacijos centrai nebesugeba
suderinti šilumos gamybos ir jos išskyrimo, todėl galimi peršalimai.
Sportininkai gali dažniau peršalti ar perkaisti, nes sportinė apranga neapsaugo
nuo peršalimo suprakaitavus. Peršalimų profilaktikai reikalingas organizmo
užgrūdinimas, kuris tobulina termoreguliacijos centrų darbą.
Karščiavimas-tai organizmo reakcija į
patologinį dirgiklį temper. pakilimu dėl termoreguliacijos procesų sutrikimo.
Karščiavimo stadijos:
- 1) temper. gali pakilti staiga, krečia šaltis, per kelias ar net 1 val. temper. pakyla 3-4 laipsniais. Kartais kyla lėtai, laipsniškai ir tik kelių dienų laikotarpyje pasiekia max.
- 2) temper. svyruoja ne daugiau kaip vienu laipsniu ir būna vienoda visą stadiją.
- 3) Temper. gali kristi staiga 3-4 laipsniais per kelias val. ar lėtai laipsniškai, kasdien po kelias dešimtasias laipsnio dalis. Kai kurioms ligoms būdingas specifinis karščiavimas:temper. svyravimas. Karščiuojant pagreitėja medžiagų apykaita, padažnėja pulsas, pablogėja žarnų sekrecija, gali būti galvos skausmai, CNS sudirginimas