Medžiagų apykaitos sutrikimai. Hipertrofija, atrofija, distrofija.
Hipertrofija patologijoje ir normoje. tai organo ar jo
dalies padidėjimas sustambėjus ląstelėms ar jų padaugėjus. Ji gali būti fiziologinė (susijusi su funkciniais organizmo
pakitimais) ir patologinė (atsirandanti dėl
ligos). Fiziologinė-kai dėl fizinio darbo
sustiprėja raumenys, jai galima priskirti sportininkų širdies hipertrofiją. Jos
metu padidėja ląstelių skaičius ir sustiprėja f-ja. Patologinė-organo
f-ja tik laikinai sustiprėja, nes dėl patologinio proceso staigumo ir poilsio
nebuvimo organizmas nesugeba adaptuotis.
Patologinė hipertrofija
skirstoma: Tikroji-kai kartu su organo padidėjimu pagerėja ir jo f-ja.
Netikroji-kai organas didėja, o jo f-ja silpnėja.
Atrofija jos rūšys. Tai audinių ir organų
dydžio bei f-jų sumažėjimas. Sumažėja ląstelių dydis, skaičius nes dalis jų
sunyksta. Ji gali būti fiziologinė susijusi su
amžiumi, bei senėjimo procesais, ir patologinė-
atsirandanti po ligos. Fiziologinė atrofija –
užkrūčio liaukos sunykimas, pasibaigus augimui, bendras organizmo sunykimas dėl
gilios senatvės, judėjimo-atramos organų f-jos sutrikimas dėl jų nepakankamo
veiklumo. Dėl neveiklumo gali išsivystyti patologinė atrofija, jei visai nejuda
kokia nors kūno dalis.
Dėl nepakankamos mitybos atrofija. Neretai
organai atrofuoja sutrikus jų inervacijai. Patologinė atrofija gali išsivystyti
dėl hormoninių sutrikimų. Taip pat audiniai sunyksta juos spaudžiant.
Distrofija jos rūšys ir išeitys. Tai
audinių ir ląstelių struktūros bei f-jos pakitimai dėl medžiagų apykaitos
sutrikimo.
Rūšys:
1) baltyminė-ląstelės baltyminių medžiagų struktūros
pakitimas. Jie yra vertinga statybinė ir energetinė medžiaga bet distrofiškai
pakitę yra nenaudingi ląstelei.
2) riebalinė-gali
išsivystyti jungiamajame audinyje, parenchiminėse ląstelėse. Jungiamajame
audinyje visada yra riebalų atsargų, kurios sudaro organizmo energijos
atsargas. Riebalinės distrofijos metu riebalų susikaupia labai daug ir jie gali
sukelti patologinius procesus. Riebalai kaupiasi organuose kuriuose yra
energetinių medžiagų atsargų.
3) mineralinių medžiagų apykaitos sutrikimai-kai kurių
vidinės sekrecijos liaukų f-ju sutrikimai,vitaminų stoka. Trūkstant vitamino D
išsivysto rachitas, kaulai netenka Ca druskų todėl suminkštėja. Dažnas
reiškinys kraujagyslių sienelių kalkėjimas, šlapimo rūgšties druskų nusėdimas
sąnariuose, akmenų susidarymas.
4) angliavandeninė-išsivysto sergant cukralige.
Trūkstant kasos hormono insulino, raumenys nebesugeba sunaudoti angliavandenių
fizinei veiklai, jų perteklius išskiriamas pro inkstus. Distrofiškai pakitusius
audinius galima atstatyti pašalinus distrofiją sukėlusius reiškinius. Dažnai
jie pažeidžia sąnarius, raumenis, kaulus. Širdies raumens distrofija vystosi
sportininkams kurie dažnai persitempia.