Vietiniai ir bendrieji kraujo apytakos sutrikimai. Limfos apytakos sutrikimai.
Bendrieji. Jų priežastimi gali būti širdies
varomųjų jėgų nusilpimas, kraujospūdžio, kraujo sudėties pakitimai, nervinės
veiklos, reguliuojančios širdies darbą, sutrikimai. Esant širdies f-jos
nepakankamumui organai negauna reikiamo o2 kiekio. Dėl to padažnėja kvėpavimas
atsiranda pridusimas. Nepakankamai siurbiant kraują į širdį jis užsistovi
venose, kapiliaruose ir odos, veido spalva darosi melsva. 3 šird. nepakank. laipsniai:
1) pirmas(slaptasis)-normaliai dirbdamas žmogus jaučiasi
patenkinamai, nepakank. išryškėja tik didesnio fiz. įsitempimo metu.
2) antras-kai dirbant nesunkų fiz. darbą padažnėja
pulsas, atsiranda dusulys, pamėlynuoja veidas.
3) treč.-visi šie reiškiniai atsiranda ramybėje, net
gulint.
Vietiniai. – atskirų organų ar kokios nors
kūno dalies kraujo
apytakos. sutrikimų yra 8 formos:
1) Arterinė hiperemija-susidaro kai į organą
priplūsta daug kr. dėl padidėjusio arterinio kr. pritekėjimo. Organų f-ja
pagerėja. priežastys: kraujag. išplečiančių nervų dirginimas; kraujag.
siaurinančių nervų paralyžius; uždegimas; nušalimas; masažas; fiz. darbas;
neigiamos emocijos.
2) Veninė hiperemija-susidaro kai į organą priplūsta
per daug kraujo dėl pasunkėjusio veninio kraujo nutekėjimo.Organų f-ja
pablogėja.Priežastys: širdies nepakank.; sumažėjęs stambių venų spindis.
3) Stazė-tai vietinis kraujotakos sustojimas
kapiliaruose, smulkiose arterijose, venose. Priežast: perifer. kraujag.
sienelių paralyžius; spazmas.
4) Išemija-susidaro, kai į organą priteka per mažai arterinio
kraujo.Jis sukelia hipoksija.Priežast: arterijos užspaudimas, užsikimšimas;
arterijos susiaurėjimas dėl atero sklerozės; arter. susiaurejimas dėl
refleksinio spazmo.
5) Infarktas-tai tam tikros organo vietos apmirimas.
Priežast: maitinančios arterijos spindžio užsidarymas. Infarkto ir išemijos
baigčiai reikšmės turi kolateralinė kraujotaka. užsikimšus magistralinei
kraujagyslei, kolateralės išsiplečia ir pradeda aprūpinti organą krauju. Galvos
smegenys, širdis, inkstai, blužnis turi nepakankamą kolateralinę kraujotaką,
todėl jų infarktai gali sukelti mirtį.
6) Trombozė-tai kr. krešulių susidarymas kraujag.
Trombai būna prilipę prie kraujag. sienelės ir didėdami mažina jos spindį.
Priež: pažeista vidinė kraujag. sienelė; sulėtėjusi kraujotaka; po operacijos;
padidėjus kraujo krešumui.
7)Embolija-kraujag. užsikimšimas embolais. Jie gali
būti:atitrūkę trombai, riebalų lašiukai ir oro burbuliukai.
8) Kraujo
išsiliejimai-atsiranda prakiurus kraujag. sienelei dėl mechaninio
poveikio arba kai ją pragraužia pūlingas uždegimas arba navikas.
Limfos
apytakos sutrikimai. Limfagyslės sudaro dalį krujo apytakos sist.,
iš organų, audinių, lastelių surenka dalį skysčių ir nuneša į venas. Limfag.
supa visus vidaus org. Limfmazgiuose gaminami limfocitai reikalingi kovai su
infekcija. Juose vyksta pirmasis limfos apvalymas nuo nuodingų medž. Patekus į
limfos sist. infekcijai, jie smarkiai padidėja ir stengiasi sulaikyti
patologinio proceso veržimąsi į organizmą.
Sergant kaikuriomis ligomis
limfmazgiai gali supūliuoti ir išopėti. Augliui, jungiamojo audinio sąaugoms
užspaudus stambesnes limfag. gali išsivystyti limfos stazė: išsiplėtusios
limfag. gerai matomos poodyje. Ilgiau užtrukusi limfos stazė gali sukelti
pabrinkimus, nes limfa išsiskiria į audinius. Sužalojus limfag. pradeda sunktis
balzganas skystis, kuris sukreša panašiai kaip kraujas. Gali susidaryti trombai
ir embolai. svarbiausias patologinis procesas limfos apytakoje-meta stazavimas- infekcijos arba vėžio audinio gabaliukų
pernešimas į įvairius organus bei audinius.