› › Fizioterapijos veikimo principai ir taikymas SPA centruose

Fizioterapijos veikimo principai ir taikymas SPA centruose


1. Simptominis fizioterapijos principas.

Šis principas realizuojamas kiekvieno gydomųjų procedūrų, specifinių įpatumų ir jų poveikio ligonio organizmui.

Kai kurie gydomieji fiziniai veiksniai veikia susirgimo priežastį:

  • Esant poūmiams ir lėtiniams uždegimiams sirgimams procedūros turi stabdyti patologinį procesą, 
  • Likviduot jo liekamuosius reiškinius. 
Todėl veikiamas visas organizmas.
2.individualaus gydymo fiziniais veiksniais principas:

  • 1) Amžius, lytis, konstitucija.
  • 2) Lydintieji susirgimai
  • 3) Ar nėra šiam fiziniam veiksniui individalaus priešparodymo
  • 4) Organizmo reaktyvumas ir adaptacinių mechanizmų treniruotumo laipsnis
  • 5) Pagrindinių organizmo funkcijų bioritminis aktyvumas
Skiriant fizioterapiją taikomas amžiaus apribojimas, nes vaikų ir senų žmonių vegetacinių funkcijų reguliacijos plastiškumas skiriasi.

Kai kurias procedūras  galima skirti jau nuo 1 mėn.(ultravioletinį apšvitinimą, masažą, hidroterapiją)

  • Nuo 6 sav. amžiaus – vaistų elektroforezė
  • Nuo 14-15 m. – povandeninį stuburo  tempimą.
  • Pagyvenusio amžiaus žmonėms procedūros skiriamos tausojančiu rėžimu, todėl gydymo efektas pasiekiamas ne iš karto.
Elektrostimuliacijos parametrai nustatomi ne visiems vienodai.
Atlikus elektrodiagnostiką.

Fizioterapijos efektyvumas priklauso nuo ligonio bioritmo.

  • Rytinėmis valandomis organizmo atsakomosios reakcijos formuojasi vyraujant simpatinės nervų sistemos tonusui, o po pietų parasimpatinės.
Gydant moteris – būtina žinoti hormoninį aktyvumą, kuris yra skirtingas atskirose menstruacinio ciklo fazėse.

  • Ovuliacijos metu ir ciklo gale yra padidėjęs jautrumas įvairiems dirgikliams. Todėl gydomieji fiziniai veiksniai tomis dienomis skiriami trumpiau ir mažesnio intensyvumo.
3.Gydymo kurso fiziniais veiksniais trukmės principas

  • Gydymo kursui paprastai skiriama 6 – 8 procedūros, rečiau 8 – 12 ir retais atvejais14-20. 

Priklausomai nuo susirgimo klinikinių reiškinių, gydomoji procedūra skiriama kasdien arba kas antrą dieną. Skiriant gydomųjų procedūrų kiekį svrabu žinoti, jog ilgiau gydant tuo pačiu fiziniu veiksniu šiam veiksniui atsiranda adaptacijos reiškiniai ir dėl to sumažėja gydomojo poveikio efektyvumas.

  • Elektroprocedūrų gydomasis poveikis tęsiasi dar 4 mėn po gydymo kurso, o gydant natūraliais gamtiniais veiksniais (gyd purvas, mineraliniai vandenys) net iki 1 metų.
4. Optimalaus gydymo fiziniais veiksniais principas. 

 Fizinio veiksnio (FV) parametrai ir metodika turi labiausiai atitikti patologinio proceso išreikšumą. Gydant ligą ūmesniame periode patologinio židinio projekcijoje skiriame mažesnio intensyvumo FV, o lėtinėje stadijoje ir poūmėje sirgimo stadijoj gydomųjų veiksnių intensyvumas jau didesnis.

Bendrosios kontraindikacijos (kada negalime taityti fizioterapijos):
  1. Bendras organizmo išsekimas (kaheksija)
  2. Kraujo ligos
  3. Padidėjusio kraujo spaudimo liga 3 stadija
  4. Širdies kraujagyslių susirgimai dekompensacijos stadijoje
  5. Kraujavimai ir polinkis jiems
  6. Galvos smegenų kraujag aterosklerozė (ryškiai išreikštas)
  7. Karščiavimas (37,5 – 38)
  8. Sunki bendra būklė
  9. Epilepsija (dažni priepuoliai)
  10. Psichozė (psichomotorinio sujaudinimo reiškiniai)
  11. Piktybiniai augliai
  12. Fizinio veiksnio netoleravimas
5. GFV (gantinių fizikinių veiksnių) dinamiškumo principas. 

Ligonio būklė pastoviai kinta todėl fizioterapija turi atitikti esamą ligonio būklę. Viso gydymo
laikotarpiu atliekame taikomų FV parametrų korekcija.

Pradžioje gydymo paskirtos procedūros intensyvumas vėliau jau neatitinka patologinio proceso aktyvumo ir ligonio būklės. Todėl gydymo eigoje keičiame FV intensyvuma, dažnį, lokalizaciją, veiksnio plotą ir trukmę įjungiant į gydymo kompleksą papildomus veiksnius. T

ačiau esant gretutinėm ligom turime atkreipti dėmesį į GFV veiksnio stiprumą.Ypač savrbu stebėti klinikinius reiškinių pokyčius, gali būti nepageidaujamos organizmo r – jos.

Neadekvačiai paskyrus gydymą FV stebimas patologinio proceso paūmėjimas, bendros ir žiedinės (vietinės) organizmo r - jos.  Tokiu atveju būtina sumažinti taikomo FV intensyvumą, pakeisti jo taikymo metodiką ar 1- 2 dienom padaryti pertrauką.

Reikia stebėti klinikinius ir laboratorinius ligonio būklės rodiklius:
  1. pulso dažnį ir prisipildymą
  2. arterinį kraujosp.
  3. odos spalvą
  4. prakaitavimą
  5. kraujo, šlapimo analizės duomenis
  6. elektrokardiogramą
  7. temperatūros kreivės parodymus
taip pat svarbu žinoti, kuo jis sirgo anksčiau, gretutinius sirgimus, buvusį gydymą ir jo subjektyvių duomenų apie fizioterapijos efektyvumą, jo pasiruošimą gydymui FV.

6. kompleksinio gydymo FV principas.


Patologinis procesas organizme dažniausiai apima kelis organus, todėl gali būti skiriamas sudėtinis gydymas, tuo pat metu skiriant kelis FV arba kombinuotą veikimą. Kai skiriasi FV atskirai vienas po kito darant 1 – 2 dienų pertrauką ar po gydymo kurso vienu veiksniu po nedidelės pertraukos skiriamoas kursas kitu veiksniu. Svarbu žinoti jų suderinamumą.

Nerekomenduojama skirti tą pačią dieną:
  1. dvi bendras procedūras
  2. veiksnius – antagonistus slopinančius ir dirginančius CNS (pvz: elektromiegą ir elektroforezę su kofeinu)
  3. skirtingas procedūras (šilimos ir šalčio)
  4. dvi procedūras į tą pačią projekcinę ar refleksogeninę zoną.
  5. veiksnius turinčius tą pačią energijos rūšį (darsonvalizacija ir ultratonoterapiją)
  6. dirginančius nervų sistemą (diadinamoterapiją, amplipulsoterapiją, ir interferencinių srovių terapiją).

Ambulatoriškai gydant fizioterapinių procedūrų skaičius ribojamas. Negalima skirti fizioterapijos atliekant sudėtingus diagnostikos tyrimus, taip pat toje pat vietoje neskirti elektros ir lazerio terapijos bei aukšto dažnio elektroterapijos ie magnoterapijos.

Nerekomenduojama kompleksiniame gydyme fizioterapijų taikyti kartu su akupunktūra.
Tags :