Fiziologinį šio masažo pagrindą sudaro tai, kad visas
žmogaus organizmas yra vieninga visuma, kiekvienas sutrikimas yra ne tik
vietinis procesas, bet ir viso organizmo liga. Bet koks vietinis patologinis
židinys iššaukia pakitimus tose srityse, kurios turi funkcinį, refleksinį ryšį
esu pakenktuoju organu, t. y. įnervuojamos iš tų pačių nugaros smegenų segmentų.
Yra įrodyta, kad veikiant įvairiais fiziniais faktoriais, tarp jų ir masažu,
atitinkamose kūno paviršiaus vietose yra paveikiami vidaus organai, pagerėja
jų mityba, sekrecinė, veikla ir kitos gyvybiškai svarbios funkcijos.
Jau 1889 m. rusų klinicistas G. Zacharjinas aprašo,
kad žmogui susirgus vidaus organų ligomis, atsiranda tam tikrų pakitimų odoje
ir tai padeda nustatyti diagnozę.
O. Glaser ir W. Dalicho rašo, kad pirmasis šį
fenomeną 1896 m. aprašė anglas H. Hedas, kuris pastebėjo, kad susirgus vidaus
organui, tam tikroje odos srityje jaučiamas jautrumas šilumai, šalčiui,
prisilietimui. 1917 m. I. Makenzis nurodė, kad atsiranda pakitimų ir raumenyse.
1948 m. H. Leube ir E. Dičke aprašo pakitimus jungiamajame audinyje, ryšium su
vidaus organų patologija, o 1955 m. P. Fogler randa pakitimų ir antkaulyje.
Vidiniai mūsų organizmo ryšiai egzistuoja dėka tokiu,
refleksų, kaip: tarp vidaus organų ir odos (viscerokutaninių arba sensorinių)
vidau organų ir jungiamojo audinio, vidaus organų ir antkaulio
(visceroperiostalinių), vidaus organų ir raumenų (visceromotorinių), vienų
vidaus organų su kitais (viscerovisceralinių).
Vidaus organų ir odos refleksai. Sergant
krūtinės angina arba ištikus miokardo infarktui, labai dažnai ligonis jaučia
skausmą, tirpimą kairėje rankoje, peties bei mentės srityse. Galimas ir
atvirkštinis refleksinis procesas, kai patologiniai procesai odoje sukelia
skausmus vidaus organuose, pvz., esant platiems užpakalinio šlaunų paviršiaus
nudegimo plotams, atsiranda šlapimo pūslės skausmai.
Vidaus organų ir raumenų refleksai. Be
pakitimų odoje esant įvairiems vidaus organų susirgimams gali būti išreikštas
skeleto raumenų įtempimas. Pvz., esant kepenų ir tulžies takų ligoms, gali būti
refleksinis trapecinių, pilvo tiesiųjų ir nugaros plačiųjų raumenų įtempimas.
Be to, sergant pleuritais, t. y. plaučių plėvės uždegimais, gali būti
tarpšonkaulinių raumenų įtempimas, galvos sukamojo raumens įtempimas.
Vidaus organų ir jungiamojo audinio refleksai. Daugelis
autorių nurodo ypatingą ryšį tarp vidaus organų ir jungiamojo audinio, kuris
ypač pasižymi refleksogeninėmis savybėmis. Reaguojant į vidaus organų
pakitimus, keičiasi ir jungiamojo audinio elastingumas, didėja jo įtempimas,
atsiranda įtraukti arba iškilę plotai. Įtemptas jungiamasis audinys priešinasi
masažuojančiam pirštui, kuris tarsi įstringa audinyje, užkliūva už jo, jaučia
pasipriešinimą arba šiurkštumą.
Vidaus organų ir antkaulio refleksai. Šie
pakitimai pasireiškia kaip riboti pakilę ir sukietėję voleliai, kuriuos
paspaudus jaučiamas skausmas. Tokie sukietėjimai kartais būna ant šonkaulių esant
širdies kraujagyslių sistemos ligoms, be to šonkaulinio lanko srityje,
sergant chroninėmis kepenų, tulžies pūslės ir skrandžio ligomis.
Vienų vidaus organų ryšis su kitais. Esant
vienų vidaus organų pakenkimui, atsiranda pakitimai ir kituose. Pvz.,
kraujospūdžio padidėjimas lėtina širdies susitraukimus, kepenų ligos gali
iššaukti kraujo apytakos sutrikimus, spaudžiant akies obuolius, sulėtėja
širdies ritmas.
Nustatymas segmentiškai refleksinių ryšių tarp visų
žmogaus kūno dalių, padėjo pagrindus refleksiniam segmentiniam masažui. Šis
masažas yra taikomas įvairių ligų ir traumų gydymui. Darant šį masažą yra
masažuojamos priestuburinės nugaros sritys, iš kurių išeina nervinės šaknelės,
duodančios atšakas į kūno paviršių ir vidaus organus, plotai, kuriuose yra
gausu jungiamojo audinio, o t. p. visi refleksiškai pakitę audiniai.
Norint sėkmingai pritaikyti segmentinį masažą, reikia
žinoti segmentinę vidaus organų inervaciją, t. y. iš kokio nugaros smegenų
segmento išeinantys nervai įnervuoja kokį vidaus organą.
Segmentinio refleksinio masažo tikslas:
1. Paveikti visas refleksiškai pakitusias sritis;
2. Atskirai masažuoti odos, poodinio jungiamojo
audinio, raumenų, antkaulio pakitimus jiems adekvačiais būdais, parinktais
atsižvelgiant į audinių būklę;
3. Masažavimo būdus dozuoti ir parinkti
individualiai, atsižvelgiant į ligonio reakciją.
Aktyviausios refleksogeninės zonos yra viršutinė, tai
kaklo ir viršutinės krūtinės ląstos sritis bei apatinė, tai juosmens-kryžmens
zona.