Judesių koordinacijos sutrikimai. Koordinacijos vertinimas. Koordinacijos lavinimas



Miklumas – apibūdinamas kaip pirštų judesiai, meistriškas pirštų naudojimas atliekant smulkias motorikas užduotis.
Vikrumas – sugebėjimas greitai ir sklandžiai pradėti, sustabdyti ir keisti judesius išlaikant pusiausvyrą.

Skiriami pagrindiniai koordinacijos tipai:
o        Galūnės koordinacija – judesiai atliekami viena galūne (pvz. Šukuoja plaukus)
o        Tarp galūnių – dviejų ir daugiau galūnių atliekamų judesių suderinimas (pvz. Rengimasis).
o        Akių – judesio koordinacija – jungia regos ir motoriius sugebėjimus (pvz. Eiti pagal liniją, rašyti laišką)
Koordinacijos sutrikimai priklauso prie motorikos.
  1. Jėga
  2. Koordinacija
  3. Eilės tvarka    
  4. Trukmė
  5. Reikia būtinai įvertinti jutimus prieš vertinant koordinaciją.
Struktūros atsakingos už koordinaciją:
  1. Smegenėlės
  2. Bazaliniai ganglijai (pamato mazgai, blyškusis kamuolys, kiautas, juodoji medžiaga)
  3. Smegenų žievė
  4. Motorinis humunkulas – kokia smegenų žievės dalis atsakinga už kokią dalį, pvz.; kalbos. Smegenėlės atsakingos už judesio atlikimo taktiką.
Raumenų aktyvavimo ir eiliškumo problemos
o        Sinergijos (pacientams po insulto) – nenormalus judesių valdymas, stereotipiniai judesių modeliai, kurie nekinta, kintant užduočiai ar aplinkai. Dažniausiai būdinga: rankom lenkiamoji ir kojom tiesiamoji sinergija.
o        Agonistų ir antagonistų koaktyvavimas (nėra koordinuotos agonistų ir antagonistų veiklos). Jie susitraukia vienu metu. Normoje būdinga vaikams.
o        Sutrikusi tarpsąnarinė koordinacija (smegenėlių patologija – dekompozicija, Parkinsono liga, insultas). Pacientas išskaido judesį į sudėtines dalis, nes nesugeba atlikti iškart per kelis sąnarius.
Trukmės problemos
  • Pailgėjęs reakcijos laikas (laikas tarp paciento sprendimo atlikti judesį ir jo pradžios), nepakankama jėga, sumažėjęs jėgos generavimo greitis, nepakankama JA, sumažėjusi motyvacija, sutrikęs pusiausvyros valdymas.
  • Pailgėjusi judesio trukmė (sulėtėjęs judesys): insultas, Parkinsono liga, vaikų cerebrinis paralyžius, smegenėlių disfunkcija (bradikinezė).
  • Judesio pabaigos problemos – sunku sustabdyti judesį ar pakeisti kryptį: smegenėlių disfunkcija (adiadochokinezė). Atsiranda dėl nesugebėjimo valdyti raumens jėgas (judesį atliekantį) ir laiku įjungti antagonisto.


Jėgos „svėrimo“ problemos
  • Dismetrija – sunku įvertinti judesio amplitudę ar atsumą iki daikto ir apskaičiuoti jėgas reikalingas užduočiai atlikti.
  • Hipometrija – per mažai jėgos
  • Hipermetrija – per daug jėgos
Dismetrija, hipometrija ir hipermetrija – smegenėlių pažeida.

Pažeidimo simptomai ir sindromai:

Smegenėlių
Bazalinių ganglijų
  • Hipotonija
  • Dizmetrija
  • Adiadochokinezė
  • Tremoras judesio metu (išnyksta ramybėje)
  • Judesio dekompozicija
  • Ataksija
  • Dizartrija
  • Nistagmos
  • Akinezės, hipokinezė
  • Bradikinezė
  • Rigidiškumas
  • Tremoras (būna ir ramybės metu)

Adiadochokinezė – sumažejęs arba išnykęs sugebėjimas greitai atlikti vieną po kito einančius priešingos krypties judesius. Judesiai būna nereguliarūs, neišlaiko ritmo ir amplitudės.
Tremoras – nevalingi, nedidelės amplitudės, dažni ostiliaciniai judesiai atsirandantys antagonistų grupėse. Kūno dalių drebėjimas.
Judesio dekompozicija – toks koordinacijos sutrikimas, kai sudėtingas judesys suskaidomas į atskirus judesius (kaip robotas).
Ataksija – apima dizmetriją ir dekompoziciją: čia kaip bendras terminas.
Dizartrija – skanduota kalba. Lėta, neaiški, su prailgintais skiemenimis, keičia intonaciją.
Nistagmos – trūkčiojantis akies obuolio judesiai. Stebimi kai žmogus pasukęs akis į šoną fiksuoja jas ties periferiniu objektu.
Akinezė – nejuda žmogus, nėra judesio.
Bradikinezė – sulėtėjęs judesys.
Rigidiškumas – padidėjęs raumenų tonusas, sustingimas raumenų.
Paciento ištyrimas
  • Patikrinam jutimus
  • Išsiaiškinti jo funkcines galimybes
  • Išsiaiškinti amžių.


Koordinacijos testai
1. Pusiausvyros reikalaujantys testai (Ekvilibrium) – atspindi tarpsąnarinę koordinaciją, išlaikant kūno padėtį (pusiausvyrą).
2. Pusiausvyros nereikalaujantys testai – atspindi laikyseną, mobilumą ir viršutinių galūnių valdymą, dažnai naudojami specifinei smegenėlių patalogijai nustatyti.
Testai vertinami 5-kių balų sistema:
   5 - normali pusiausvyra
   4 – minimalūs, judesių atlikimo sutrikimai
   3 – vidutinis sutrikimas, sumažėja judesių atlikimas greitai
   2 – ryškus sutrikimas, testo atlikimas apsunkintas, judesiai nesimetriški, atsiranda pašaliniai judesiai.
  1 – negali atlikti judesio.


o        Reakcijos testas – ranka sulenkta per alkūnę, tyrėjas suteikia pasipriešinimą ir KT staigiai atleidžia pasipriešinimą (patraukia savo rankas). Kai pasipriešinimas staiga atitraukiamas sveiko žmogaus dilbiai pasilieka vietoje, nes įsijungia pagalbiniai raumenys. Esant smegenėlių pažeidimams ranka juda link krūtinės. Testą galima atlikti ir ištiestomis rankomis.
o        Taikinio siekimas – kineziterapeutas ir pacientas stovi vienas prieš kitą ir pacientas padeda savo pirštus ant KT ir tada paprašo pakelti ranką ir padėti atgal. Galima 1-a ranka arba abiem.
o        Kulnas kelias, kulnas pirštas – pacientas guli ant nugaros arba sėdi nuleidęs kojas. Prašom paciento kojos kulnu paliesti savo kelį ir pirštus (be bato).
o        Kulnas blauzda – pacientas guli ant nugaros su vienos kojos kulnu slenka nuo kelio per blauzdą iki pėdos (pirštų).
o        Padėties fiksavimas – pacientas turi išlaikyti ištiestą koją arba ranką.

Vertinant mėginius reikia atsižvelgti – ar judesys atliekamas taisyklingai, normalios trukmės, ar padidinus judesių atlikimo greitį kinta jų kokybė. Ar keičiant judesių ritmą ir kryptį nenukenčia jų kokybė, ar judesys atliekamas lengvai be papildomų, neįprastų kūno, galūnių judesių virpesių, siūbavimo. Ar regėjimo „išjungimas“ keičia judesio kokybę. (didelę įtaką turi gilieji jutimai). Ar vienodai įsijungia į judesius abiejų pusių raumenys. Ar pacientas greitai pavargsta (tai rodo, kad jam reikia labai įsitempti, sunku, reikia labai susikaupti).

Gydymas

I. Bendrosios technikos – funkcinio tikslinio (ir nefunkcinio) judesio kartojimas, taisant klaidas.
  • Tikslumo reikalaujančios užduotys
  • Svorio pernešimo pratimai
  • Greiti, priešingos krypties, reiciprokiniai plaštakų ir pėdų judesiai.
  • Raidžių ir skaičių rašymas ore.
II. „Taimingo“ (trukmės) problemų gydymas:
  • Judesiai pagal muziką, metronomą, skaičiavimą, plojimą
  • Matuojant judesio laiką chronometru
  • Somatosensorinė stimuliacija: greitas braukymas ledu, ar tapšnojimas.
III. Jėgos „ svėrimo“ problemų gydymas
  • Didelio tikslingumo reikalaujančios užduotys.
  • Lėtas atlikimas
  • Grįžtamasis ryšys.