Kvėpavimo raumenų stiprinanti mankšta.
Pradžioje
prat. Atliekami 2-5 kartus, po to didinami iki 10-20k., o veliau pereinama prie
intensyvios mankštos.
Pratimai:
I lygio
kvėpavimo pratimai.
1)
P.p sėdint ant kėdės. Ramus diafragminis kvėpavimas atsirėmus į
kėdės atlošą.
2)
P.p sėdint ant kėdės. Įkvepiant keliam rankas, iškvepiant
nuleisti, pauzė ir pratimas kartojamas kita ranka.
3)
P.p sėdint ant kėdės, kojos sulenktos per kelius. Įkvėpiant
ištiesiam koją, iškvepiant sulenkiam, pauzė ir pratimas kartojamas kita koja,
tempas lėtas
4)
P.p sėdint ant kėdės, rankos sulenktos per alkūnes ir
pritrauktos prie krūtinės. Įkvepiant rankos ištiestos į šalis, iškvepiant
pritrauktos prie krūtinės, stengiantis ją suspausti, pauzė. Tempas lėtas.
5)
P.p sėdint ant kėdės, kojos sulenktos per kelius. Įkvėpiant
keliam sulenktą koją, siekiama priešingo peties, iškvepiant nuleidžiama, pauzė
ir prat. Kartojamas kita koja, tempas lėtas.
6)
P.p sėdint ant kėdės, rankos remiasi i kelius, įkvepiama, o
iškvepiant tariamas vibruojantis garsas BRRRUCH, pauzė, įkvepiam – iškvepiam
BRRRACH, BRRRICH, BRRROCH. Pauzių trukmė 1-2 s. Rankos visada ant kelių.
7)
P.p sėdint ant kėdės. Pasilenkiame iškvepiant, lenkiam rankas
per alkūnes, įkvepiant pasyviai ištiesiam, po judesio trumpam išsitiesiam,
atsipalaiduojam. Tempas lėtas.
8)
P.p sėdint ant kėdės, rankos nuleistos, pasilenkiant į šoną
iškvepiam, stengiames siekti grindis. Išsitiesiant pasyviai įkvepiam.
Atsitiesus – pauzė, po to į kitą pusę.
9)
P.p sėdint ant kėdės, rankos ištiestos, nuleistos, kojos
sulenktos. Iškvepiant koja ištiesiam ir atitraukiama į šoną, trumpam sulaikomas
kvėpavimas ir palaikoma padėtis. Įkvepiant grįžtam į pradinę padėtį. Po to kita
koja darome.
10)
P.p sėdint ant kėdės, rankos ištiestos, nuleistos, kojos
sulenktos. Galva sukama ratu 2-3k. laisvai kvėpuokama, 2-3s. Pauzė tarp
judesių, po to į kitą pusę sukam galvą.
II
lygio kvėpavimo pratimai.
1) P.p sėdint ant
kėdės, rankos ištiestos ir pakeltos krūtinės lygyje. Iškvepiant rankas
puslankio judesiu nuleidžiame į šonus, po to 1-2 s. Sulaikomas kvėpavimas ir
įkvepiam.
2) P.p sėdint ant
kėdės, rankos nuleistos, kojos sulenktos. Pakaitomis, greitai lenkiamos ir
tiesiamos kojos per kelius. Kvėpavimas laisvas.
3) P.p sėdint ant
kėdės, rankos pakeltos ir ištiestos. Rankos kryžiuojamos apimant krūtinės
ląstos dalį, stengiamasi šiek tiek suspausti krūtinę. Kvėpavimas laisvas,
tempas vidutinis.
4) P.p sėdint ant
kėdės, rankomis laikomasi už kėdės sėdynės. Koja pakeliama ir atliekamas
sukamasis judesys iškvepiant.
5) P.p sėdint ant
kėdės, rankos ant kelių. Iškvepiant pakeliamos rankos ir atliekami sukamieji
judesiai per peties sąnarį. Atsipalaiduojant ir nuleidžiant rankas pasyviai
įkvepiama. Sekančio judesio metu rankos sukamos į priešingą pusę.
6) P.p sėdint ant
kėdės, rankos ant kelių. Sudėjus lūpas vamzdeliu kvėpuojama pilviniu kvėpavimu
20-30s.
7) P.p sėdint ant
kėdės, rankos ištiestos keliamos į šalis – įkvepiam nuleidžiam rankas
iškvepiam.
8) P.p sėdint ant
kėdės, rankos sulenktos per alkūnes, riešai prie pečių. Keliama priešinga koja,
keliu siekiant alkūnę. Kvėpavimas laisvas.
9) Pr.p. – stovint.
Rankos ant juosmens. Iškvepiant keliame rankas ir lenkiamasi į šoną. Išsitiesus
atsipalaiduojama ir pasyviai įkvėpiama. Po to lenkiamasi į priešingą pusę,
tempas lėtas.
10) Pr.p. – stovint. Kojos pečių plotyje, rankos
ištiestos į priekį. Iškvėpiant tiesi koja keliama aukštyn ir stengiamasi
pasiekti priešingos pusės plaštaką. Pasiekti nebūtina. Pratimas atliekamas
pakaitomis, tempas lėtas.
III
lygio kvėpavimo pratimai
1) Pr.p. – stovint,
rankos nuleistos, kojos pečių plotį. Įkvepiant keliama koja ir suplojama
delnais po ja. Iškvepiame triukišmingai tariame garsą CHA nuleidžiant koją. Po
to kartojama kita koja. Tempas vidutinis.
2) Pr.p. – stovint, pasilenkus į priekį, rankos
ištiestos į šalis. Sukiojamos rankos ir pečiai. Kvėpavimas laisvas, tempas
vidutinis.
3) Pr.p. – stovint, rankos nuleistos, kojos pečių
plotį. Įkvep[iama pakeliant aukštyn ranką, o iškvepiant tūpti ir apkabinti
rankomis kelius.
4) Pr.p. – stovint, rankos nuleistos, kojos pečių
plotį. Įkvėpiant žengiamas žingsnis atgal. Iškvėpiant pristatoma koja ir
pakeliamos rankos. Grįžtam į pradinę padėtį ir judesys atliekamas kita koja.
5) Pr.p. – stovint, rankos ant juosmens.
Iškvepiant pasilenkiama į priekį, pirštais stengiamasi pasiekti grindis.
Išsitiesiant pasyviai įkvepiama.
6) Pr.p. – stovint, rankos už galvos.
Pasilenkiama į vieną šoną iškvepiant, išsitiesiant pasyviai įkvepiame. Po to
pratimas atliekamas į kitą pusę. Tempas lėtas.
7) Pr.p. – stovint,
rankos nuleistos. Kvėpuojama aktyviai, 1 – 2 ir išpučiant pilvą.
8) Pr.p. – stovint, rankomis apkabinus krūtinę.
Iškvepiant suspaudžiama krūtinė ir tariamas garsas ŽŽŽ. Atlaisvinus rankas
pasyviai įkvepiam.
9) Pr.p. – stovint, rankos sunertos priekyje. Įkvepiame,
keliam rankas į viršų, iškvepiant staigiai rankas ,,metam“ žemyn.
10) Pr.p. – stovint, rankos nulkeistos.
Pritupiama, iškvepiant tariamas garsas BRACH, įkvepiama atsistojus. Tempas
vidutinis.
Pagrindiniai
kvėpavimo pratimų mokymo principai:
1.
Pageidaujama pasirinkti ramia vietą, kad niekas netrukdytų.
2.
Pacientui paaiskinti pratimo tikslą ir jį pademonstruoti.
3.
Pac. Turi būti patogioje padetyje su atlaisvintais varžančiais
drabužiais. Patogiausia padėtis pusiau gulomis arba sėdint, kojos sulenktos per
kelio ir klubo sąnarius (paremti, kad nenuslystų). Gali būtitaikomos ir tokios
padėtys kaip gulint ant nugaros, sėdint arba stovint.
4.
Nustatyti ir įvertinti natūralų kvėpavimo būdą, ritmą ramybėje
bei aktyvumo būsenoje.
5.
mokyti pac. Atlikti kvėpavimo būdų skirtingu ritmu.
Trys
kvėpavimo tipai:
I.Krūtininis- labiausiai paplitęs kvėpavimo tipas, kai įkvėpdami
išpučiame krūtinę ir įtraukiame pilvą. Iškvėpdami atpalaiduojame krūtine
nuleidžiame, o pilvas išsipučia
II.Pilvinis – kai iškvėpdami išpučiame pilvą, krūtinė neišsipučia,
šiuo atveju lieka plaučiuose nepasišalinusio oro kiekis. Fiziologiniu požiūriu
tai netinkamas kvėpavimas.
III.Mišrus – tai geriausias kvėpavimo tipas kai įkvepiant išsipučia
ir krūtinė, ir pilvas, o iškvepiant nusileidžia krūtinė ir įtraukiamas pilvas.
Vyksta pilna plaučių ventiliacija.
Statiniai
drenažiniai pratimai- statinio drenažinio pratimo metu kuri gali užtrukti apie
40min. pagal specialią metodiką yra atliekamas vibracinis arba kompresinis
poveikis į įvairias krūtinės ląstos vietas, tai palengvina sekreto išsiskyrimą
ir šalinimą. Sekreto pašalinimas vyksta kosint dėl to ligoniai mokomi
atsikosėti(Sekretą pašalint
naudojami:krūtinės ląstos išplėtimo pratimai, forsuotas iškvėpimas, aktyvus
kvėpavimas)
Korekcijos yra:
ü Aktyvios
ü Pasyvios
Aktyvi korekcija susideda iš
specialių koreguojančių pratimų derinamų su bendra organizmo būkle,
stiprinančiais prat. Ir kitomis gydymo priemonėmis. Pagrindinis dėmesys
skiriamas liemens raumenims stiprinti esant stuburo deformacijai, kojų
raumenims stiprinti esant stuburo deformacijai, kojų raumenims stiprinti esant
kojų deformacijai.
Pasyvi
korekcija tai įvairios masažo rūšys, tempimai, todėl taikant tik tą vieną
jį neduoda pakankamo gydomojo rezultato. Labai dažnai susirgimas progresuoja,
dėl to kad inaktyvacijos raumenys patenka į normalią padėtį. Korekcinės
terapijos pratimus galima atlikti be prietaisų (paprastai pratimai be įrankių
su prietaisias) ant prietaisų (gimnastikos sienelė ar specialiai pagaminti
prietaisai)
P.S
nera kažkokių koreguojančių pratimų tai sąlyginis pavadinimas. Koreguojantį
poveikį gali turėti dauguma gydomųjų pratimų jei jie bus atliekami pagal
koreguojančios terapijos metodika
Kvėpavimo
lavinimo būdai:
- Aktyvi fizinė veikla
- Kvėpavimo pratimai (sėdint, stovint, gulint, bėgant)
Drenažinės padėtys – šios padėtys
skatina sekreto pasišalinimą.
Krūtinės
ląstos išplėtimo pratimai – dažniausiai parenkamos drenažinė padėtis. Pacientas
skatinamas įkvėpti lėtai, kiek gali daugiau, po pasyvaus iškvėpimo per burną.
Taip kvėpuojama tik 3 kartus, kad nebūtų hiperventiliacijos (nesvaigtų gava).
Vėliau galima 3 sekundžiu pertrauka po pilno įkvėpimo arba įkvėpimo pabaigoje
atliekamas papildomas ,,uostįantis“ įkvėpimas per nosį.
Šonkaulių išsiplėtimas įkvėpiant – pacientas sėdi,
kineziterapeutas stovi už nugaros pacientui, jo rankos uždėtos ant šonkaulių
arba pacientas guli ant nugaros, kineziterapeutas uždeda rankas and šonkaulių.
Įkvėpiant pacientui, kineziterapeutas spaudžia šonkaulius. Stipresnis spaudimas
yra įkvėpimo pradžioje, vėliau silpnesnis.
Iškvėpimo pailginimas arba pasipriešinimo
suteikimas iškvepiant – pacientas viską atlieka pats: rankšluosčiu apsivynioja apie
šonkaulius, įkvėpia – o iškvepiant veržia rankšluosčio galus, stengiasi kuo
ilgiau iškvėpti. Arba pacientas guli ant nugaros, savo rankas laiko ant
šonkaulių lanko, įkvepia – o iškvepiant spaudžia šonkaulius. Pacientas sėdi,
stovi arba guli – viena ranka po pažastimi, o kita ranka apačioje ant šonkaulių
– įkvėpia, o iškvepiant spaudžia šonkaulius.
Forsuoto iškvėpimo technika – ji susideda iš 1
– 2 kvėpavimų nuo vidutinio ar mažo plaučių tūrio. Atliekama sėdint, pusiau
gulint ar iš drenažinės padėties. Paciento prašoma atlikti vidutinį įkvėpimą, o
iškvėpti forsuotai per burną. Ikvėpimas netūrėtų būti per stiprus ir per ilgas,
nes sukels kosėjimą. 1 – 2 kvėpavimai atliekami, kad nesukelti dusulio ar
bronchų spazmų. Manoma, kad ši technika veiksmingesnė už kosulio sukėlimo
techniką.