Skiriama:
1) eferentinės neurofunkcinės sistemos, kurios
formuoja ir perduoda efektorinius impulsus į judamąjį aparatą bei vidaus
organus;
2)
aferentinės neurofunkcinės sistemos, kurios pagal funkciją ir
receptorių sandarą yra specifinio jutimo ir bendrojo jutimo, arba
somatosensorinės, sistemos.
Visos
sensorinės neurofunkcinės sistemos - tai sudėtingos sistemos, susidedančios iš:
1)
periferinės receptorinės dalies;
2) laidinės
dalies, kurią sudaro periferinės nervų sistemos įcentrinės skaidulos;
3) centrinės
dalies, esančios galvos smegenų žievės tam tikros zonos centruose.
Sensorinės neurofunkcinės sistemos priima dirginimą,
jį analizuoja, vertina ir sukelia pojūtį pagal reiškinius, vykstančius tiek
žmogaus aplinkoje, tiek paties organizmo viduje. Greitai ir tiksliai
apdorojant informaciją, gaunamą iš jutimo organų, ir ją perduodant
vykdomiesiems organams, formuojami sudėtingi mechanizmai, reguliuojantys
raumenų įsitempimą ir atsipalaidavimą, viso kūno ir atskirų jo dalių
pusiausvyrą erdvėje, judesių koordinaciją, greitą orientaciją keičiantis
aplinkai.