Širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai senėjant.
A) Kraujagyslės. Stambiųjų arterijų sienelėje sklerozuoja endotelis, atrofuojasi raumenys, mažėja elastinių ir daugėja jungiamojo audinio skaidulų. Kraujagyslė kietėja, netenka elastingumo ir pailgėja (vingiuojasi), siaurėja, blogiau aprūpina audinius deguonimi, ypač kapiliarai. Atsiranda „senatvės“ hipoksija.
B) Hemodinamika. Padidėjus kraujagyslių pasipriešinimui, sistolinis širdies tūris mažėja, cirkuliuoja mažiau kraujo, AKS kyla. Venos plečiasi, jų tonusas ir elastingumas mažėja, veninis spaudimas mažėja. Kraujotaka lėtėja.
C) Miokardas. Dėl sklerozės, neelastingo audinio daugėjimo, simpatinės NS slenksčio miokarde padidėjimo jo susitraukimo galimybės mažėja.
D) Bioelektrinis miokardo aktyvumas, automatizmas ir laidumas. Sumažėja repoliarizacijos procesai miokarde. Kairysis skilvelis hipertrofuoja. Vystosi atrioventrikulinės blokados, silpsta sinusinio mazgo veikla (retėja sinusinis ritmas). Vyrauja simpatinė NS. Vystosi nepakankamumas ir aritmijos.
E) Funkciniai rezervai. Mažėja dirbančio raumens aprūpinimas deguonimi. Ima veikti anaerobiniai mechanizmai energijai gauti. Ilgiau reikia ilsėtis, lėčiau įsitraukiama į darbą.
LIGOS.
Stenokardija. Tai grįžtamosios miokardo išemijos klinikinė išraiška. Dažnesnės yra besimptomės formos. Jaučiamas skausmas, dusulys, gali būti alpimas, ritmo sutrikimai, prakaitavimas fizinio krūvio metu. Gydymui pagrinde skiriama nitroglicerino.
Profilaktika: svorio reguliavimas, rūkymo kontrolė, didelio fizinio krūvio vengimas.
Miokardo infarktas.Gali sukelti fizinis krūvis, staigus nukraujavimas, hipotenzija sukelta traumos ar operacijos, bet senyviems žmonėms įvyksta dažniausiai ramybės metu ir miegant. Komplikacijos: aritmijos, širdies nepakankamumas, širdies plyšimas.
Klinika. Skausmas (dažnai pilvo), dusulys, apalpimas. MI lydi dezorientacija, smegenų kraujotakos sutrikimas, silpnumas. Jį skatina kraujavimas ir kitos ligos (infekcijos, kurios padidina deguonies poreikį miokarde).