Dehidratacijos klinikiniai požymiai. Hipovoleminis šokas Dehydratatio

Dehidratacijos klinikiniai požymiai. Hipovoleminis šokas Dehydratatio.

(Iº), 1-3% kūno masės 
  1. Laisvi viduriai, išmatos. 
  2. Vandeningos, tuštinamasi ne dažniau kaip 3xparą.
  3. Pykina ir vemia ne daugiau kaip 2-3xparą. 
  4. Džiūsta burna. 
  5. Saikinga tachikardija. 
  6. AKS nepakitęs. 
(IIº), 4-6% kūno masės 
  1. Gausiai vemia ir viduriuoja, tuštinasi 4-6xparą, bet išmatų labai daug. 
  2. Stiprus troškulys. 
  3. G.b. ↑ tº. AKS >90 mmHg. ↓diurezė, bet >30 ml/h. 
  4. Psichomotorinis sujaudinimas. 
  5. Blyškumas. 
  6. Sausas ir su baltu apnašu liežuvis.

(IIIº), 7-9 % kūno masės 
  1. Tuštinas 10 ir daugiau k/parą, 
  2. išmatų labai daug, 
  3. dažnas viduriavimas ir vėmimas silpnėja. 
  4. Troškulys silpnėja. 
  5. Mažėja tº. 
  6. Liežuvis sausas, balsas prikimęs. 
  7. „Skalbėjos rankos“, 
  8. „tamsūs akiniai“ apie akis. 
  9. Ryški tachikardija. 
  10. Pulsas silpno prisipildymo. AKS <90 mmHg. Šlapimo <30 ml/h (ar anurija). 
  11. Apatija. 
  12. Oda šalta, cianoziška, marmurinė.


 (IVº), >10% kūno masės – hipovoleminis šokas 
  1. Kūno raumenųų traukuliai. 
  2. Oda cianoziška, šalta. 
  3. Anurija. 
  4. Neišmatuojamas AKS. 
  5. Neapčiuopiamas periferinis pulsas. 
  6. Gleivinės sausos. 
  7. „Facies choleretica“ – veido bruožai aštrūs, akys įdubusios, po akimis juodi lankai, skruostai įdubę. 
  8. Hipotermija.

Hipovoleminio šoko gydymas
  1. Kai I-IIº - peroralinė rehidratacija. 
  2. Kas 2-3 min. ligonis girdomas oratiliu: NaCl 3,5g, NaHCO3 2,5g, KCl 1,5g, gliukozės 20,0g, virinto H2O 1000,0g; arba rehidronu.


Kai III-IVº - i/v. Pirminė rehidratacija: 
Trisolis – NaCl, NaHCO3, KCl, aqua. Disolis – NaCl, NaHCO3, aqua. 
Antrinė rehidratacija – per 6 h sulašinamas (sugirdomas) prarastas skysčio kiekis.