Aerozolių
terapija, jos rūšys, inhaliatoriai, fiziologinis terapinis poveikis.
Aerozolių terapija– tai gydymas oru, prisotintu vaistų dalelių. Vartojami įvairios fizinės
būklės (tirpalai, milteliai, aliejai) ir farmokologinių grupių gydomieji
junginiai: rūgštiniai ir šarminiai tirpalai, mineralinis H2O,
fermentai, antibiotikai, fitoncidai, vitaminai, augaliniai bei gyvuliniai
aliejai, antihistamininiai preparatai, hormonai. Vartojami malonaus kvapo ir
skonio 1-10% koncentracijos tirpalai, o miltelių pavidalo vaistai vartojami
specialiuose apvalkalėliuose arba dozatoriuose. Aerozoliais veikiami kvėpavimo
takai, oda, glevinė, todėl naujo metodikos, kurios vadinamos aerozolių
terapijos rūšimis: inhaliacinė terapija, elektroaerozolių terapija, išorinė
aerozolių terapija, haloterapija.
Aerozolių terapijos rūšys:
1.
Inhaliacinė terapija– tai gydomojo aertozolio patekimas į kvėpavimo takus. Skatina virpamojo
epitelio judesius, ↓ bronchų lygiųjų raumenų tonusą, ↑ kvėpavimo takų gleivinės
epitelio sienelių laidumą. Skatinama mikrociurkuliaciją ir sekreto
pasišalinimas iš bronchų. Inhaliacinei terapijai dažniausiai vartojami
tirpalai, rečiau milteliai ir aliejinės medžiagos. Inhaliacijoms vartojami
0,5-2% koncentracijos 6,0-8,0pH vaistai, optimali tirpalo temperatūra +37-
+38°C.
Garinė inhaliacija– tirpalo daleles perneša H2O garai.
Indikacijos: kosulys, perštėjimas, kutenimas gerklėje. Kontaindikacijos:
alerginė sloga, pūliniai procesai.
Šiltra-drėgna inhaliacija– tai vaistų
bronhiolitinio ir mukolitinio povekio sustiprinimas pašildytu oru. Indikacijos:
drėgni karkalai kvėpavimo takuose ir plaučiuose. Drėgna inhaliacija– tai
indifernentinės temperatūros aerozolio naudojimas. Indikacijos: nosiaryklės
gleivinės anestezija pooperaciniu laikotarpiu.
Aliejinė inhaliacija– tai
aerozolio su aliejinėmis medžaigomis vartojimas. Indikacijos: atrofiniai
kvėpavimo takų pokyčiai, ūmus gleivinės uždegimas. Kontraindikacijos: gausi sekrecija, kvėpavimo takų užteršimas
dulkėmis.
2.
Elektroaerozolių terapija– tai gydymas įelektrintų dalelių aerozoliais. Dalelės įelektrintos vienodu
krūviu - + –. + krūvio aerozoliai veikia antagonistiškai, todėl kartu
nevartojami. – krūvio aerozoliai veikia skatina drenažinę bronchų funkciją,
slopina bronchospazmą ir reaktyvumą adrenaliniui ir histaminui. + krūvio
aerozoliai veikia priešingai, todėl išsausėja trachėja, bronchų gleivinė.
Medicinoje vartojami– krūvio elektroaerozoliai. Indikacijos: kvėpavimo sistemos
ligos. Absoliučios kontaindikacijos: alergija vaistams, širdies veiklos
sutrikimai, kraujavimas iš plaučių.
3. Išorinė aerozolių terapija– tai odos
sudrėkinimas aerozoliais. Gerina odos ląstelių laidumą įvairioms medžiagoms,
skatina vistų skverbimąsį gilyn ir epitelio pasišalinimą. Indikacijos: žaizdos,
opos, nudegimai, gydomoji kosmetika. Absoliuti kontraindikacija: alergija
vaistams.
4.
Haloterapija– tai gydymas aukšto dispersiškumo valgomosios druskos aerozoliu. Druska
nusėda ant odos, kvėpavimo takų gleivinės, aktyvina drenažinę funkciją, skatina
audinių atsinaujinimą. Indikacijos: alerginė sloga, kvėpavimo sistemos ligos,
odos ligos. Gydymo kursas 15-20 procedūrų,
kartojamos po 3-4 savaičių pertraukos. Vienos procedūros trukmė 5-15min.
atliekama kasdien.
Inhaliatoriai: aerozolių terapija atliekama įvairių technologijų inhaliatoriais:
1. Mechaniniais– sukuriamas garavimas;
2. Kompresiniais– oro suspaudimas mažo diametro purkštuvu;
3. Ultragarsiniais– mechaniniai virpesiai.
Fiziologinis terapinis poveikis: aerozolinį ir terapinį poveikį lemia tirpalo temperatūra, koncentracija,
pH, skonis, aromatas, vaistų farmokologinės savybės ir dispersija. Lašeliai
nusėda odos ir žaizdų paviršiuje. Smulkios aerozolių dalelės įsielektrina –,
todėl yra naudingos organizmui, o stambios +, todėl klinikiniu efektu
nepasižymi. ↑ dispersijos aerozolius(stabilesni ir organizmą veikia ilgiau nei
↓ dispersijos aerozoliai) skleidžia ultragarsiniai inhaliatoriai, o ↓ mechaniniai.