Elektroterapija nuolatine elektros srove: galvanizacija, jos indikacijos, kontraindikacijos, naudojimo privalumai, vietinės elektrodų išdėstymas.
Galvanazacija – tai mažo stiprumo (iki 50 mA) ir žemos įtampos (30- 80 V) nuolatinės srovės naudojimas gydymui.
Kryptingas organizmo įelekrtintų dalelių judėjimas nuolatiniame elektros lauke. Tai gydymas galvanine srove.
Indikacijos: periferinės nervų sistemos patologija (radikulitas, neuritas); kraujotakos sutrikimai, funkciniai CNS sutrikimai (neurozė, nemiga); vidaus organų patologija, susijusi su CNS (opaligė, hipretrofija, bronchų astma).
Absoliučios kontraindikacijos: odos vientisumo pažeidimas, pūlingi procesai elektrodų išdėstymo srityje; elektros srovės netoleravimas. Naudojimo privalumai. Didėja kraujagyslių spindis; suaktyvėja hemodinamika; skatinama audinių regenaraciją ir medžiagų apykaitos produktų rezorbcija; stiprina širdies susitraukimą.
Terapinis poveikis.
Normalizuojama nervų sistemos būklė; slopinamas skausmas; aktyvinama kraujotaka bei širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinės galimybės; vidaus sekrecijos liaukų funkcija.
Vietinės elektrodų išdėstymas:
1. Išilginė – veikia negiliai esančius organus ir audinius;
2. Skersinė – veikia giliai esančius organus ir audinius;
3. Įstrižinė – veikia giliai esančius organus ir audinius.
4. Pagal Vermelį – parenkama pagal susirgimą;
5. Burginjono transcerebrinė – parenkama pagal susirgimą;
6. Galvaninė apykaklė pagal Ščerbaką – parenkama pagal susirgimą;
7. Bergonje puskaukė – parenkama pagal susirgimą.
Atlikimo metodika: veikiamoje srityje galvaninė srovė susidaro naudojant teigiamo ir neigiamo krūvio hidrofilinių arba grafitinių elektrodų porą. Neigiamo krūvio elektrodas vadinamas katodu, teigiamo – anodu. Kiekvieną elektrodą sudaro: laidi elektros srovei plokštelė, tarpiklis, laidai.