KINEZITERAPIJA AKUŠERIJOJE

KINEZITERAPIJA AKUŠERIJOJE

Nėštumo metu moterims būdinga:
  • hipokinezė, todėl silpsta pilvo preso raumenys,
  • raumenys pertempti, todėl galimos netaisyklingos vaisiaus padėtys
  • hiperlordozė, dėl ko gali būti juntamas skausmas juosmens srityje, apatinėse galūnėse.
Kai nėščioji mažai juda, gali būti dažnas placentos priaugimas, arterinė hipotenzija; pirminis ir antrinis gimdymo silpnumas, vaisiaus asfikcija gimdant, hipotoninis kraujavimas dėl raumenų tonuso sumažėjimas

Fiziniai pratimai visapusiškai stiprina organizmą, praplečia fiziologinius rezervus, aktyvina visų sistemų veiklą, užtikrina normalią nėštumo eigą, stiprina pilvo preso raumenis, didina tarpvietės elastingumą, tai palngvina ir pagreitina gimdymą, o po jo pagreitina atskirų organų grįžimą į pradinę būseną.
Fiziniai pratimai teigiamai veikia vaisių, aktyvina placentinę kraujotaką, aprūpina deguonimi, gerina medžiagų apykaitą, daro įtaką normaliai vaisiaus padėčiai gimdoje.

Kontraindikacijos:
  1. ūmus karščiavimas
  2. pūlingi procesai
  3. dekompensavimo būsenos
  4. sergant širdies – kraujagyslių sistemos ligomis
  5. lėtinis apendicitas
  6. liekamieji uždegiminiai procesai
  7. nėštumo toksikozės
  8. kraujavimas iš gimdos
  9. anksčiau buvę persileidimai
  10. jei po pratimų jaučia sąremio pobūdžio skausmą

Prieš pradedant taikyti kineziterapiją, atliekame keliatą testų:
·         Stovint vertiname kur yra svorio centras (laikyseną)
·         Žiūrime sąnarių paslankumą
·         Vertiname ėjimą, ar nėra nestabilumo, ypač klubo sąnaryje, ir raumenų silpnumo
·         Sėdint vertiname laikyseną
·         Gulint ant nugaros – pasyvią ir aktyvią judesių amplitudę
·         Raumenų jėgą
Nuo antro trimestro netestuojame, gulint ant nugaros.
  • Gulint ant pilvo galima vertinti judesių amplitudę ir raumenų jėgą, bet tik pirmame trimestre
  • Ant keturių – tinkama padėtis vėlesnėse stadijose. Testuojamas klubo tiesimas – lenkimas bei raumenys.

Pagal moters organizme vykstančius pakitimus ir reagavimą į fizinį krūvį, kineziterapijos metodika įvairiuose nėštumo trimestruose skirtinga.

I trimestras. Organizme vyksta dideli persitvarkymai, todėl reikia atsargiai dozuoti fizinį krūvį ir parinkti pratimus, kurie nedidintų vidinio pilvo slėgio. Ypač atsargiai reikia dirbti laikotarpiais, kurie atitinka menstruacijas. Rekomenduojama pirmų trijų mėnesių laikotarpyje menstruacijų laiku atsisakyti kineziterapijos.
Pratimai turi būti nesudėtingi. Moteris, kuri aktyviai užsiiminėjo fizine veikla iki nėštumo, neturi atsisakyti pratimų, kurie būdingi tai sporto rūšai. Jei moteris kurį laiką (kelis mėnesius) neužsiminėjo fizine veikla, tai nėštumo metu ji atlieka fizinius pratimus, kuriuos skiria kineziterapeutas. Šiame trimestre reikia nėščiąją išmokinti kvėpuoti pilvu, krūtine, mišriai, laisvai sutraukiant raumenis ir juos atpalaiduojant.

Pratimų tikslas:
  • Užtikrinti normalią nėštumo eigą;
  • Stiprinti kaulų, raumenų, širdies – kraujagyslių ir kvėpavimo sistemas, kurios turi adaptuotis prie fizinio krūvio.
Įvadinėje dalyje įtraukiami pratimai, skirti pilvo preso treniravimui, kvėpavimo krūtine pratimai bei dubens dugno lavinimo pratimai. Pratimai atliekami gulint ant nugaros, šono, keturpėsčia; nerekomenduojami staigūs judesiai. Baigiamojoje dalyje taikomi bendrai stiprinantys pratimai, skirti smulkiųjų raumenų grupėms, statiniai ir dinaminiai kvėpavimo bei atsipalaidavimo pratimai. Užsiėmimų trukmė iki 20 min; buvusių menstruacijų dienomis – iki 10 min.


II trimestras (16 – 32 sav.). moteris gerai pakelia fizinį krūvį, bet nuo 24 – 25 savaitės, t.y. nuo to laiko, kai dideliais krūviais dirba širdies – kraujagyslių sistema, reikia taikyti kineziterapijos pratimus. Nuo 17 – 23 savaitės, be bendro poveikio ir laipsniško fizinio krūvio didinimo, reikia skirti daugiau pratimų pilvo ir dubens raumenų treniravimui, didinti mažojo dubens jungčių paslankumą, stuburo lankstumą, pradedant nugaros ilgųjų raumenų treniravimą. 

Tinka visos pradinės padėtys, išskyrus ant pilvo. Tikslinga tęsti pratimus valingai atpalaiduojant pilvo preso, dubens dugno, sėdmenų ir šlaunų raumnis. Darant kvėpavimo pratimus, rekomenduojama kvėpuoti krūtine; tuo pačiu reikia nurodyti nėščiajai atpalaiduoti dubens dugno raumenis, esant įtemptiems pilvo raumenims. Į pagrindinę dalį įtraukiami specialūs pratimai, skirti pilvo raumenims, stuburo lankstumui, dubens sąnarių paslankumui didinti. Baigiamojoje dalyje taikomi pratimai, kuriuos darant mažėja fizinis krūvis - tai bendri fiziniai pratimai nedidelia amplitude ir atsipalaidavimo pratimai. Trukmė 30 – 40 min.
Pratimų tikslas:
  • Užtikrinti gerą vaisiaus oksigenaciją, kraujo tekėjima;
  • Padėti išsaugoti stuburo ir dubens jungčių paslankumą;
  • Stiprinti pilvo ir dubens raumenis;
  • Adaptuoti fiziniam krūviui.
Nuo 26 iki 32 savaitės, kai stipriau dirba širdis, tikslinga mažinti bendrą fizinį krūvį, t.y. mažiau kartoti pratimus, daugiau daryti statinius kvėpavimo pratimus ir raumenų atpalaidavimo pratimus. Pradedant nuo 29 – 30 savaitės, atsisakyti pratimų, kur keliamos abi ištiestos kojos, įtraukti pratimus, stiprinančius ilguosius nugaros raumenis, kad nėščioji galėtų lengviau išlaikyti į priekį pasidavusį kūno masės centrą, ir t.p. tęsti pratimus dubens dugno ir jungčių paslankumui didinti. Pratimų trukmė 25 – 30 min. Pradedant 12 nėštumo savaite, didėja AKS kojų kraujagyslėse. 

Kadangi sunkiau nuteka kraujas, patinsta kojos, kartais išsiplečia venos, todėl pradinę stovimą padėtį galima taikyti ne daugiau 30% visų pratimų. Daugumo pratimai turi būti atliekami gulint ant nugaros, šono. Dėl gulimos ant nugaros padėties, antroje nėštumo pusėje gali atsirasti vadinamas posturalinis hipotoninis sindromas, nes gimda spaudžia lytinį nervą ir nervinį rezginį, todėl mažėja sistolinis ir minutinis širdies tūriai, mažėja AKS, bet paguldžius nėščiąją ant šono ir pakėlus jos galvą, tai praeina. Moteris gali vaikščioti 3 – 5 km per dieną, kai oro temperatūra ne didesnė nei 18 – 20° C.


III trimestras (33 – 40 sav.). nėščioji kineziterapijos metu ritmiškai giliai kvėpuoja krūtine, pratimai ir pradinė padėtis tokios, kad atsipalaiduotų nugaros ir pilvo sienelės raumenys. Tinka pratimai pėdos lankui stiprinti sėdint bei gulint. Svarbūs atsipalaidavimo pratimai, dubens dugno tempimo pratimai, skirti kryžmens ir klubo sąnario paslankumui didinti. 2 savaites prieš gimdymą įtraukiami pratimai, kuriuos gimdyvė darys pirmame gimdymo etape. Įvadinėje procedūros dalyje, atliekami pratimai skirti kojų ir rankų periferiniai kraujotakai stiprinti, statiniai gilaus kvėpavimo pratimai, dinaminiai kvėpavimo pratimai su rankų ir iš dalies kiūno judesiais, ir atskirų raumenų grupių atsipalaidavimo pratimai. Pagrindinėje dalyje atliekami pratimai, gerinantys dubens – šlaunies (klubo) sąnario paslankumą. Baigiamojoje dalyje atliekami statiniai kvėpavimo, bendrai organizmą stiprinantys pratimai, tačiau pamažu mažinant įtrauktų į darbą raumenų skaičių, ir atsipalaidavimo pratimai. Trukmė 20 – 35 min.
Procedūros tikslas:
·         Gerinti kvėpavimą ir kraujotaką;
·         Kovoti su staziniais reiškiniais;
·         Stimuliuoti žarnyno veiklą;
·         Didinti dubens dugno elastingumą;
·         Palaikyti pilvo sienelės raumenų tonusą;
·         Išmokinti automatiškai derinti fizinius pratimus su ritmišku kvėpavimu

Nėščioji gali vaikščioti 2- 3 km per dieną, tačiau kas 500 metrų reiktų pailsėti; miegoti turėtų 9 – 10 val per parą.