KINEZITERAPIJA, ESANT ŠIRDIES RAUMENS INFARKTUI

KINEZITERAPIJA, ESANT ŠIRDIES RAUMENS INFARKTUI


Pirmosiomis dienomis, esant gulimam rėžimui, didėja plaučių uždegimo, tromboembolinių komplikacijų galimybės, sutrinka medžiagų apykaita, pusiausvyra, sumažėja raumenų jėga, sutrinka cirkuliuojančio kraujo tūris. Visa ši susidariusi situacija pacientą neigiamai veikia ir psichologiškai. Jei nėra skausmo, ritmo sutrikimų ir kitų komplikacijų, pirmomis dienomis, pakėlus galvūgalį 45° kampu, leidžiama atlikti kasdieninius judesius. 3 – 4 dieną galima pradėti statyti ligonį bei stovėti, o nuo 5 dienos – vaikščioti po palatą keletą kartų per dieną. 8 – 9 dieną galima pradėti lipti laiptais. Visuomet reikia stebėti ligonio subjektyvią ir objektyvią būklę, t.y. ar nėra nuovargio, silpnumo, dusulio, skausmo, kokia ligonio išvaizda, pulsas, kraujospūdis. 

Širdies susitraukimų dažnis gali padidėti iki 30% palyginus su pradine būkle, kraujospūdis – iki 30 mmHg. Sveikimo periodu ligoniui skiriami tausojantis bei treniruojantis rėžimai. Gali vykti individualios ir grupinės procedūros bei šeimos narių mokymas. Procedūros trunka 15 – 30 min.

Kontraindikacijos fiziniam krūviui, esant MI:
1.      skausmai ir ritmo sutrikimai, kurie didėja nuo fizinio krūvio
2.      II° ir III° atrioventrikulinė blokada
3.      ryški aortos stenozė
4.      nekontroliuojama hipertenzija ir širdies nepakankamumas


Palaikomoji fazė. Atliekami sudėtingesni pratimai su lazdele, kamuoliu ar svarsčiais iki 2 kg. Gali pradėti lengvai bėgti ar įsitraukti į žaidimus su kamuoliu, galima skirti dozuotą ėjimą iki 3 – 5 km, atlikti fizinius pratimus vandenyje arba plaukioti (veikia teigiamai emociškai). T.p. galima skirti ir masažą, daugiau pilvui, kojoms, pečių juostai, širdies plote; kurio trukmė apie 20 min.