ŠIGELIOZĖ Dysenteria (=Shigeliosis) acuta (levis, mitis, gravis).
Klinika: inkub. periodas 1-5 d. Prasideda
ūmiai (iki 3 mėn.) – raižantys pilvo skausmai (dažniausiai kairės pusės),
tenezmai, viduriavimas mažu tūriu 10-20 x parą su kraujo ir gleivių priemaiša.
Šaltkrėtis, pykinimas, čiuopiant jautri riestinė žarna, tº, intoksikacija,
galvos, strėnų skausmai, artralgijos. 2-3-ą dieną temperatūra sumažėja, bet
kolito simptomai esti ryškiausi ir laikosi dar kelias dienas..
Ligonio veidas
išvargęs, liežuvis apsinęšęs baltu apnašu, dingsta apetitas, kankina troškulys.
Sunki forma būna retai.
Vidutinio sunkumo laikoma tipine. Lengva forma taip pat gana dažna.
Blankiai formai būdinga 1-2d. trunkantis neryškus žarnyno funkcijos
sutrikimas be karščiavimo.
Lėtinė dizenterija pasireiškia ne tik storosios
žarnos uždegimo reiškiniais, bet ir kitais virškinimo sistemos bei medžiagų
apykaitos sutrikimais. Būdinga: 1.padidėjęs mikrobų atsparumas antibiotikams,
silpnas specifinis imunitetas. 2.blogos gyvenimo sąlygos. 3. virškinimo organų
ir medžiagų apykaitos ligos, įvairi
infekcija, psichinė trauma. 4.kirmėlių, pirmuonių ir grybelių invazija. 5.disbakteriozė
dėl išnykusios normalios žarnyno floros. 6.lėtinė profesinė intoksikacija ir
alkoholizmas. 7.padidėjęs organizmo jautrumas ne tik šigelėms, bet ir
bakterinės bei maisto kilmės alergenams.
Pagal eigą:
1.Lėtinė nuolatinė (permanentinė)-
po ūminės stadijos ligonis ne visai pasveiksta, o jo būklė tik pagerėja.
2.Lėtinė
recidyvuojanti. Būdingi periodiškai pasikartojantys, panašūs į ūminę ligos
formą recidyvai, praėjus 1-2-3mėn. po klinikinio pasveikimo. Tarp recidyvų
ligonis būna darbingas ir jaučiasi gerai.
3.Lėtinė blanki - būna
neryškūs žarnų disfunkcijos reiškiniai. Liga nustatoma tik kartotinai tiriant
bakteriologiškai.
Diagnostika: 1. BKT (g.b. ↑ Leu). 2. BŠT. 3.
Koprograma (gleivės, pūliai, kraujas, žarnų epitelis). 4. Išmatų
bakteriologinis pasėlis (Shigella auga 67%, imti 3 d. iš eilės). 5.
Rektoromanoskopija (daroma neaiškiais atv., difuzinis-katarinis ar
katarinis-hemoraginis-erozinis proktosigmoiditas – fibrinu padengtos 3-7 mm
opelės). 6. K, Na.
Diferencinė
diagnostika:
1.
Amebiazė.
2. Salmoneliozė (Clostridium difficille).
3. Parazitinės ligos.
4.
MTI (E. coli).
5. Stor. ž. vėžio.
6. Hemorojus.
7. Apsinuod. grybais.
Gydymas: režimas II-III, dieta Sk↓. Etiotropinis
indikuotinas jei yra vidutinė ir sunki eiga:
·
Fluorochinolonai: Norfloxacini 400mg x 2 (5d.); Ciprofloxacini 500 mg 2xd. 5 d. per os,
·
TMP/SMX (ypač vaikams)
·
Ampicilinas
ar tetraciklinas . Patogenezinis - rehidratacijai – Sol. Trisoli 1,5l
į/v.
Simptominis - Smecta 2-3 x
d.; Paracetamoli 0,5 per os. Spazmolitikai (nospa, papaverinas). Galima duoti probiotikų (Bifidum
bakt.), polivitaminai.
Profilaktika: ankstyva ligonio hospitalizacija
arba izoliacija namie, buto dezinfekcija. Nešiotojams neleisti dirbti maisto
pramonėje iki 3 (-) pasėlių. Asmens higiena.