ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ SISTEMA
Pagrindiniai tyrimo metodai
APKLAUSA
Apklausa –
kai yra klausiama, ar tiriamasis nėra ir nebuvo veikiamas pagrindinių
kardiologinės
rizikos faktorių; ar jo nevargina ir nėra varginę anksčiau
širdies ir kraujagyslių ligoms būdingi požymiai, t.y. širdies skausmas,
smarkesnis širdies plakimas, dusulys, kojų skausmai ir pabrinkimai. Jeigu kuris
nors iš šių požymių pasireiškė, prašome apibūdinti.
Skausmas širdies plote vadinamas nuolatos arba kartais krūtinės srityje,
tarp krūtinkaulio ir kairiosios priekinės pažasties linijos, arba viršutinės
krūtinkaulio dalies projekcijoje. Ligonio klausiama, kurioje tiksliai vietoje
skauda, kur skausmai plinta, nuo ko ir ar dažnai jie užeina, koks jų pobūdis ir
intensyvumas, kiek jie trunka, nuo ko praeina, ar kartu su skausmu nebūna kokių
nors kitų požymių.
Skiriami 4 tipų
širdies skausmai:
- Stenokardija – skausmas, susijęs su nepakankamu
širdies raumens aprūpinimu deguonimi. Čia skausmas lokalizuojasi už
krūtinkaulio viršutinės dalies, arba į kairę nuo jos, t.p. gali plėstis į
kairę ranką, petį, apatinį žandikaulį; o rečiau į dešinę ranką. Skausmas
yra spaudžiantis, gniaužiantis, rečiau deginantis, bet ne duriantis. Šis
skausmas užeina fizinio krūvio metu: einant, lipant laiptais, veikiant neigiamoms
emocijoms; rečiau pasireiškia ramybėje, ilsintis; daugiausiai naktį.
Skausmas trunka trumpai, apie 3 – 10 min., praeina pailsėjus. Kartojasi
kai susidaro identiškos sąlygos arba užeina netikėtai. Kartais skausmas
užeina kartu su baimės jausmu, pykinimu ar vėmimu. Stenokardija yra
požymis, informuojantis jog gali atsirasti tam tikrų sunkių ligų ar
būklių. Stenokardija būdingiausia aterosklerozės, hipertoninės ligos,
kardiomiopatijos ( - širdies nepakankamumas, širdies raumens uždegimas) ir
aortos angos stenozės atvejais.
- Kardialgija. Šis skausmas juntamas ties širdies
viršūne. Jis neplinta arba plinta tik į gretimas sritis. Yra duriamo,
diegiamo, bet ne spaudžiamo pobūdžio. Skausmas užeina susinervinus,
kartais po fizinio krūvio arba visai be priežasties. Jis trunka nuo kelių
minučių iki kelių valandų, dienų ar savaičių. Šis skausmas būdingas esant
širdies neurozei, lengvai ar sunkiai širdies ligai, gali būti ir prie
širdie ydų.
- Aortalgija. Šis skausmas lokalizuojasi už
krūtinkaulio viršutinės dalies, niekur neplinta arba įradijuoja tik čia
pat į kaklą, stuburą. Yra deginamo, graužiamo arba maudžiamo pobūdžio. Jis
beveik nepriklauso nuo aplinkos pobūdžio. Trunka ilgai – dienas, savaites.
Tai gana retas skausmas. Kartais būdingas aortos aterosklerozei.
- Perikardialgija. Jis lokalizuojasi širdies srityje
arba ties kuria nors širdies riba, neįradijuoja. Yra maudžiamo arba
deginamo pobūdžio. Trukmė įvairi. Skausmas praeina, ligoniui sveikstant.
Dusulys. Klausiama, kada pirmą kartą pastebėjo, kaip pasireiškė, koks jo pobūdis,
kiek trunka, koks jo intensyvumas. Dusulys ima varginti jau sergantį arba ką
tik širdies liga susirgusį ligonį. Tiesiogiai priklauso nuo fizinės, rečiau nuo
nervinės įtampos. Širdies ligoniams būdingas dvejopas dusulys:
- nuolatinis.
Juntamas einant, ypač greitai, lipant laiptais.
- pastovus.
Dažnai labai stiprus, daugiausiai prasidedantis naktį, bet gali atsirasti
ir dieną.
Širdies plakimas – tai varginantis padažnėjusių, sustiprėjusių
arba neritmiškų širdies susitraukimų jutimas. Nuolatinis arba priepuolinis
širdies plakimas jaučiamas kaip dažni ritmiški arba neritmiški, bet stiprūs
širdies smūgiai, itin sustiprėjantys veikiant emocijoms ir gulint. Išnyksta
fizinio krūvio metu. Jis būdingesnis sergant ne širdies ligomis, bet neuroze.
Nuolatinis, dažnas širdies plakimas suintensyvėja, veikiant nervinei bei
fizinei įtampai.
Kojų skausmai. Jie susiję su vaikščiojimu ir nepriklauso nuo
sąnarių judesių. Nuolatiniai kojų skausmai esti neintensyvūs. Priepuoliniai
kojų skausmai vadinami protarpiniu šlubavimu.
Pabrinkimai. Jie atsiranda ir padidėja daugiau pavaikščiojus,
labiausiai išryškėja dienos pabaigoje; o per naktį, kai paprastai daugiau
šlapinamasi, pranyksta ar sumažėja. Vaikščiojantiems daugiausiai skysčio
kaupiasi pėdose, kulkšnyse; gulintiems – juosmenyje, bet ne veide. Pabrinkimai
būdingi esant perikarditui, plautinei širdžiai, vožtuvų nepakankamumui,
stenozei.
APŽIŪRA
Atliekama bendra ir speciali apžiūra:
- atliekant
bendrąją apžiūrą, stengiamasi pastebėti bendrus požymius, būdingus širdies
ligoms ar būklėms. Apžiūrime priverstinę sėdimą padėtį; periferinių kūno dalių cianozę; t.p. periferinių kūno dalių, daugiausiai veido, blyškumą, neryškią geltą, pabrinkimus; būgno ar lazdelių formos pirštus; hemoraginį išbėrimą; nutukimą.
- Specialios
apžiūros metu atidžiai tikrinama smilkinio arterijos sritis, kaklas (miego
arterija ir jungo venos); rankos (stipininė arterija); kojos (blauzdos
venos); pilvas (pilvo venos). Sveikų arterijų sienelės nepastebimos.
Matyti jų pulsavimas, priklausantis nuo arterijų padėties ir prisipildymo
kitimo, pereinant pulso bangai. Dažniausiai matyti šie patologiniai
variantai: matosi ne tik šių arterijų pulsavimas, bet ir jų sienelės,
kartais jos esti vingiuotos; vidutiniškai prisipildančios kraujo,
vidutiniškai nuleidus rankas ir kojas; ir ištuštėjančios, jas pakėlus.
Paprastai negalima pastebėti minimalių jų tūrio pokyčių per kvėpavimo ir
širdies veiklos fazes.
Širdies srities apžiūra. Atliekama apnuoginus krūtinę bei esant geram
apšvietimui. Širdies kupra vadinamas krūtinės kaulinės sienos
išsigaubimas širdies srityje. Dažniausiai taip būna dėl įgimtos širdies ydos ir
tuomet kaulai lengvai deformuojasi.
Širdies apčiuopa. Įvertinamas paviršinis širdies odos
skausmingumas. Paprastai širdies srities oda čiuopiant nėra labai jautri. Ji
gali būti jautri dėl stenokardijos, tarpšonkaulinės neuralgijos,
tarpšonkaulinio miozito ir juostinės pūslelinės pagal nervų eigą.
AUSKULTACIJA
Sveiko žmogaus girdėti du garsai,
vadinami širdies tonais. Dėl širdies ligų, jie gali susilpnėti,
sustiprėti, skilti ir atsirasti papildomų tonų.
Širdies ūžesiai vadinami garsai, kurie virpa dažniau negu tonai ir
klausantis sukelia skirtingą muzikinį įspūdį.
ŠIRDIES FUNKCINIAI TYRIMAI.
- 6 minučių
ėjimo mėginys.
Širdies
funkciniai galiai, jos prisitaikymui prie įvairaus fizinio ir nervinio –
emocinio krūvio galimybėms nustatyti, yra atliekami papildomi testai, tai:
- Veloergometrija, kuris leidžia nustatyti fizinį
darbingumą specialiu funkcinės diagnostikos aparatu veloergometru.
- Tredmilas (slenkantis takelis), kuris yra reguliuojamo
greičio. Tiriamasis eina arba bėga, nors faktiškai yra toje pačioje
vietoje. Įvertinus judėjimo greitį, ir jei yra pakilimo kampą, iš lentelių
apskaičiuojami tyrimo rezultatai.
- Masterio mėginys. Naudojami dviejų 20,5 cm aukščio
pakopų laipteliai. Tiriamasis per 3 min (dvigubas mėginys) arba per 1,5
min (viengubas mėginys) užlipa tam tikrą skaičių laiptelių.
- Step testas. Tai širdies ir kraujagyslių reakcijos į
žingsniais dozuotos pakopos užlipimą ir nulipimą vertinimas.
- Izometrinio krūvio mėginys. Atliekamas rankiniu dinamometru,
sujungtu su manometru, raumenų įtampai įvertinti.
Tyrimo metodas parenkamas, atsižvelgiant į ligonio sveikatos būklę ir galimybes. Parinktas tyrimas atliekamas dviem atvėjais:1) kai reikia nustatyti, ar tiriamasis serga išemine liga2) kai tiriama, kokį fizinį krūvį pakelia širdies liga sergantis pacientas
Nerekomenduojama
krūvio mėginių daryti ligoniams, kurių sveikatos būklė sunki ar net grėsminga,
ypač sergantiems miokardo infarktu, tromboplebitu, širdies nepakankamumu,
priešinfarktine būkle, labai aukštu AKS, ryškia tachikardija (daugiau nei
100k/min). Toleranciją fiziniam krūviui taip pat galima vertinti ir atliekant
ortostatinį tyrimą, tačiau dažniausiai praktikoje naudojamas veloergometrinis
mėginys.
Sergant širdies
ir kraujagyslių sistemos ligomis ir taikant fizinę reabilitaciją, reikia
prisilaikyti pagrindinių principų, t.y.:
1)
sudaryti
reabilitacinio gydymo programą, atsižvelgiant į ligonio širdies funkcinę būklę;
2)
palaipsniui
didinti fizinį krūvį, įvertinus kardiovaskulinės sistemos reakciją ir
prisitaikymą prie fizinio krūvio padidėjimo;
3)
fizinės
reabilitacijos priemonės turi būti paprastos, prieinamos ir lengvai dozuojamos;
4)
fizinės
reabilitacijos priemones reikėtų taikyti reguliariai, ilgą laiką, nes tik
reguliarus, adekvatus fizinis krūvis padeda ligoniui adaptuotis darbe ir
gyvenime.
Pagal funkcinį
pajėgumą skiriamas tausojamasis, tausojamasis – treniruojamasis arba
treniruojamasis rėžimas. Turi būti skiriamas toks fizinis krūvis, kuris nesukeltų
skausmo, silpnumo, galvos svaigimo ar orientacijos sutrikimo.
- Tausojamasis rėžimas dažniausiai skiriamas ligoniams su
mažu koronariniu rezervu, esant IIA° ir didesniam širdies nepakankamumui
bei žemai fizinio krūvio tolerancijai. Šie ligoniai patys apsitarnauja,
jiems leidžiama pasivaikščioti lėtu tempu, ne daugiau kaip 70 – 80
žingsnių per minutę. Ligoniams nerekomenduojama vaikščioti labai šaltu ir
vėjuotu oru bei tuoj po valgio. Dozuoti pasivaikščiojimai rekomenduojami 1
– 1,5 valandos po valgio. Skiriama kineziterapija apie 15 min, kad
maksimalaus krūvio metu širdies susitraukimų dažnis būtų ne daugiau kaip
90 – 100k/min.
- Ligoniams, kuriems skiriamas treniruojamasis
– tauojamasis rėžimas, leidžiama dozuotai pasivaikščioti greitesniu
tempu, 100 – 110 žingsnių per minutę. Jie nueina apie 4 km per valandą.
Ligoniai mokomi ritmingai kvėpuoti dozuoto ėjimo metu, t.y. per 3 – 4
žingsnius įkvėpia, per 4 – 6 žingsnius – iškvėpia. Kineziterapija skiriama
apie 20 – 30 min, kad širdies susitraukimų dažnis būtų ne didesnis kaip
110 – 130 k/min.
- Treniruojamojo rėžimo ligoniai gali būti prilyginti
sveikiems. Jiems leidžiama eiti greitu tempu, 120 – 130 žingsnių per
minutę, bėgti vidutiniu tempu. Kineziterapijos procedūros trukmė apie 40
min; širdies susitraukimų dažnis gali būti iki 140 k/min. Jiems leidžiama
žaisti žaidimus, plaukioti.
Visų procedūrų metu būtina stebėti ligonio savijautą ir išvaizdą, sekti širdies susitraukimų dažnį ir AKS, fizinio krūvio metu negali būti cianozės ar blyškumo, šalto prakaito. Procedūrų metu sistolinis kraujospūdis gali pakilti 40mmHg, diastolinis – ne daugiau kaip 20mmHg, tačiau per 15 min jis turi grįžti į normalias ribas. Širdies susitraukimų dažnio padidėjimą reikėtų vertinti, atsižvelgiant į jo dydį slenkstinio krūvio metu bei į vartojamus vaistus. Nekylantis AKS ir širdies usitraukimų dažnis rodo blogą toleranciją fiziniam krūviui.