Termoterapija,
jos metodikos, indikacijos ir kontraindikacijos.
Termoterapija– tai egzogeniniai fiziniai veiksniai, atiduodantys savo šilumą organizmui.
Metodikos:
1. Parafinoterapija– tai gydymas medicininiu parafinu, gaminamu iš chemiškai
mažai aktyvių angliavandenių. Terapinį poveikį lemia šiluminis ir mechaninis
komponentai, o cheminė sudėtis mažai reikšminga organizme vykstantiems
procesams. Parafinas pasižymi geru laidumu šilumai ir grbėjimu ją ilgai
išlakyti. Prie procedūrą parafinas pašildomas iki 55°C.
2.
Ozokeritoterapija(kalnų vaškas)– tai tamsios spalvos
parafino kilmės angliavandenių mišinys. Terapinį poveikų lemia cheminis,
temperatūrinis ir mechaninis komponentai. Ozokerito sudėtyje esančios cheminės
medžiagos skatina odos ląstelių atsinaujinimą ir formuoja tvarkingą jungiamojo
audinio išilginį išdėstymą randėjimo srityje, slopina uždegimą ir skausmą,
gerina infiltratų rezorbciją. Ozokeritas šildomas iki 50 °C
3.
Peloidoterapija (peloterapija)– tai gydymas purvu, kurį
sudaro vanduo, mineralinės ir organinės medžiagos, o terapinį poveikį lemia
temperatūrinis, cheminis ir mechaninis komponentai. Aplikacinei
peloidoterapijai naudojamas purvas pašildomas iki +41°C. Peloidoterapijai
taikomoa įvairios metodikos: vietinė aplikacija arba vonia– tai riboto ploto
anatominių sričių veikimas purvu; bendroji aplikacija arba vonia– tai viso kūno
įvyniojimas į purvo aplikaciją arba panirimas į purvo pripildytą vonią;
rektalinė-vaginalinė– metodika atliekama urologinėms ir ginekologinėms ligoms
gydyti; galvanopurvas arba elektropurvas– tai kompleksinis gydymas galvanine
elektra ir purvo aplikacija.
4. Psamoterapija– tai gydymas smėliu. Terapinį poveikį lemia temperatūra ir
mechaninis smėlio slėgis. Atliekma vietine arba bendra metodika natūraliomis
sąlygomis. Bendrajai metodikai naudojama vonia, kuri pripildoma smėlio, o į ją
atsigulęs pacientas apdedamas papildomu smėlio sluoksniu. Indikacijos:
nutukimas, lėtinis artritas, tendovagintas, kontraktūra.
5. Gydymas moliu– tai gydymas naudojant natūralų, techniniams poreikiams
nenaudotą įvairių rūšių molį. Molis pasižymi antitoksninėmis,
adsorbuojančiomisir absorbuojančiomis savybėmis, todėl skatina organizmo
ląstelių energetinius procesus. Gydymas atliekamas vietine aplikacine metodika:
molis praskiedžiamas gėlu arba mineraliniu H2O, pašildomas iki 40-60° C, suformuojama 5-7 cm. storio aplikacija, kuri tvirtinama
apnuogintoje veikiamoje srityje, uždengiama šilumą sulaikančiu audeklu, o
pacientas– šilta antklode. Indikacijos: nutukimas, lėtinis artritas, gydomoji
kosmetika.
6.
Naftalanoterapija. Naftalanas– tai tirštos grietinės
konsistencijos, tamsios spalvos, specifinio kvapo naftos produktas, kuriame
gausu nafteninių rūgščių, angliavandenių ir stearinų. Naftalano terapinį
poveikį lemia cheminis komponentas, o temperatūrinis ir mechaninis komponentai
ryškesniu poveikiu nepasižymi. Naftalanoterapija atliekama šiais metodais:
servetėline, įvairių sričių įvyniojimu, vonia. Naftalanas šildomas iki +37°C.
7. Termopaketas– tai įvairios formos ir dydžio specialaus audinio pakuotė,
pripildyta šilumą kaupiančios masės. Prieš procedūrą termopaketas pašildomas ir
tvirtinamas apnuogintoje veikiamoje srityje.
8. Fluidoterapija– tai gydymas fluidais, šilumą perduodančiais konvekcjos
būdu. Fluidas– tai mišinys, kurį sudaro skystis ir jo temperatūrą keičianti
cheminė medžiaga. Naudojamos įvairios formos ir dydžio talpos, pripildytos
fluidų. Veikiama sritis apnuoginama, po to įkišama į užsiūtos rankovės formos
įdėklą, kuris panardinamas į fluidą.
9. Šiluminė punktūrinė terapija– tai gydymas termoterapiniu veiksniu.
Šiluminei punktūrinei terapijai naudojami įvairūs šilumos prenešėjai bei
įkaitinti akemys. Šiais veiksniais dirginami biologiškai aktyvūs taškai.
Indikacijos: lėtinės uždegiminės įvairių organizmo sistemų ligos(artritas, pneumonija,
miozitas, tendovaginetas, radikulitas, vibracinė liga); potrauminiai liekmieji
reiškiniai; odos ligods(neurodermatitas, žvynelinė); randų korekcija,
kontraktūros.
Absoliučios kontraindikacijos: ūmus uždegimo periodas; kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemos
funkcijos nepakankamumas; širdies ritmos sutrikimai; augliai; kraujavimas;
infejcinės ligos; aktyvi tuberkuliozė; nėštumas.