› › Antropometrinių duomenų vertinimo metodai

Antropometrinių duomenų vertinimo metodai

Antropometrinių duomenų vertinimo metodai (indeksų, standartų ir koreliacijos).Antropometrinių duomenų įvertinimas standartų ir koreliacijos metodais.
Antropometriniai standartai – tai fizinio išsivystymo vidutiniai dydžiai, gauti taikant matematinės statistikos metodus apdorojus daug žmonių, gyvenančių toje pačioje vietovėje ir turinčių tą pačią profesiją, lytį bei amžių, fizinio išsivystymo duomenis. 

Gali būti grupiniai standartai – tai tam tikros asmenų grupės fizinio išsivystymo standartai, ir ūgio standartai – tai tam tikroms ūgio grupėms nustatomi visų kitų fizinio išsivystymo duomenų standartai. Visi standartai turi vidurkį ir vidutinį kvadratinį nukrypimą arba sigmą. Vertinant fizinį išsivystymą, tiriamojo asmens antropometriniai duomenys lyginami su atitinkamais standartų vidurkiais. Apskaičiuojamas skirtumas tarp nustatyto dydžio ir standarto vidurkio. Gautas skirtumas dalijamas iš standarto sigmos reikšmės dydžio ir sužinoma, kiek sigmų tiriamojo asmens rodmuo skiriasi nuo standartinio dydžio.

Fizinio išsivystymo rodmuo yra vidutinis, arba tipiškas, jei jis sutampa su standarto vidurkiu arba skiriasi nuo jo ne daugiau kaip ± 0,5 sigmos. Jeigu skirtumas nuo  ±0,5 iki ±1 sigmos, tai fizinio išsivystymo rodmuo yra didesnis  arba mažesnis (priklauso nuo teigiamojo arba neigiamojo sigmos ženklo) už vidutinį, jei skirtumas yra nuo ±1 iki ±2 sigmų, tai jis yra didelis arba mažas, o jeigu skiriasi daugiau kaip ±2 sigmos, tai fizinio išsivystymo rodmuo yra labai didelis arba labai mažas. Ūgiui vertinti naudojama ir ūgio vertinimo skalė.

Nustatytų fizinio išsivystymo rodmenų skirtumus pavaizduojame grafiškai – nubraižome antropometrinį profilį, kuris vaizdžiai rodo, kuo skiriasi tiriamojo asmens duomenys nuo standartų.
Jei dauguma duomenų yra tarp +0,5 ir – 0,5 sigmos, tiriamojo duomenys standartiniai, ir toks fizinis išsivystymas vadinamas normoplastiniu. Jei dauguma duomenų didesni už standartinius daugiau kaip +0,5 sigmos, tai fizinis išsivystymas hiperplastinis (iki vienos sigmos – I laipsnio hiperplastiškumas, iki 2 sigmų – II laipsnio ir t.t.). Jei tiriamojo asmens dauguma duomenų mažiau kaip –0,5 sigmos, tai fizinis išsivystymas hipoplastinis. Jei dalis duomenų yra didesni kaip +0,5 sigmos už standartinius, o dalis mažesni už -0,5 sigmos, tai toks išsivystymas neatitinka standartinių kategorijų ir laikomas displastišku.

Fiziniam išsivystymui vertinti labiau tinka koreliacijos metodas, nes jis nusako ryšį tarp atskirų rodiklių. Apdorojus duomenis statistiškai, apskaičiuojamas koreliacijos koeficientas r. Jo reikšmė svyruoja nuo 0 iki 1. Kuo reikšmė artimesnė 1, tuo koreliacijos ryšys  tarp dviejų fizinio išsivystymo rodiklių yra glaudesnis. Jei r=0,4+0,6, ryšys yra vidutinis, jei r=0,6+0,8 – stiprus, jei 0,8 – labai stiprus.
Antropometrinių rodiklių tarpusavio ryšį galima nustatyti iš regresijos koeficiento. Jis parodo, kiek pakinta vienas dydis, kitam dydžiui pasikeitus matavimo vienetu. Pagal regresijos koeficientą sudaromos nomogramos, iš kurių nustatomas nukrypimo dydis ir profilis. Nomogramos sudaromos atskirai vyrams ir moterims. Pagal nomogramas dažniausiai vertinamas svoris, krūtinės ląstos apimtis ramybėje ir gyvybinė plaučių talpa, priklausantys nuo ūgio.

Antropometrinių duomenų įvertinimas indeksų metodu (Broka – Brukšo, Ketle, Manuvrije, Erismano, Brugšo, spirometrijos ir rankos bei liemens jėgos indeksai).

Indeksai – tai fizinio išsivystymo rodiklių tarpusavio santykiai, kurie apskaičiuojami vartojant matematines formules ir vertinami kaip tam tikra norma. Indeksai yra paprastieji, kurie rodo 2 požymių, ir sudėtingi, kurie rodo daugiau kaip 2 požymių, santykius.
Indeksų metodas yra pats paprasčiausias, gana vaizdus, nesudėtingas indeksų apskaičiavimas, tačiau jis yra ir netiksliausias, nes neatsižvelgiama į tiriamojo amžių, profesiją. Dabartiniu metu indeksų metodas taikomas apytikriai vertinant fizinio išsivystymo duomenis. Jis yra informatyvus vertinant kūno masę, proporcijas, krūtinės ląstos išsivystymą, fiziometrinius duomenis.
§ Kūno masės vertinimas:
  1. Broka – Brugšo indeksas, kuriuo nustatoma tiriamojo asmens norminė kūno masė, apskaičiuojamas atsižvelgiant į tiriamojo ūgį.
    1. Jei ūgis mažesnis kaip 165 cm, tai norminė kūno = ūgis (cm) – 100;
    2. Jei ūgis yra 165 – 175 cm, tai norminė kūno masė = ūgis (cm) – 105;
    3. Jei ūgis yra didesnis kaip 175 cm, tai norminė kūno masė = ūgis cm) – 110.
Šis indeksas dažnai vartojamas nutukimo laipsniui nustatyti. Skirtumą tarp faktinės tiriamojo kūno masės ir norminės dalijame iš norminės kūno masės ir dauginame iš 100. Jei antsvoris didesnis kaip 30%, tai yra 1-ojo laipsnio nutukimas, jei antsvoris didesnis kaip 50% - 2-ojo laipsnio nutukimas ir jei antsvoris yra didesnis kaip 80% - 3-ojo laipsnio nutukimas.
  1. Ketlė indeksas literatūroje vadinamas kūno masės indeksas. Šis indeksas apskaičiuojamas tiriamojo kūno masę, išreikštą kilogramais, padalijant iš ūgio, išreikšto metrais kvadratu.
Kūno masė normali, jei indeksas yra 20 – 25, o ideali, jei indeksas – 22.
Vartojant šį indeksą galima laipsniais apibūdinti nutukimą ir mitybos nepakankamumą. Nutukimas yra 1-+ojo laipsnio, jei indeksas 25 – 30, 2-ojo laipsnio, jei indeksas – 30 – 40, ir 3-ojo laipsnio, jei indeksas – daugiau kaip 40. Mitybos nepakankamumas yra 1-ojo laipsnio, jei indeksas 17,5 – 18,5, 2-ojo laipsnio, jei indeksas – 16 – 17,5 ir 3-ojo laipsnio, jei indeksas – mažesnis kaip 16.

§ Krūtinės ląstos išsivystymo vertinimas:
  1. Erismano indeksas apskaičiuojamas taip: iš krūtinės ląstos (ramybės būsenos) apimties, išreikštos cm, atimame 0,5 ūgio, išreikšto cm. Skirtumo norma vyrų yra 5,8 cm,  moterų – 3,3 cm. Vadinasi krūtinės ląstos apimtis ramybės būsenos turi būti ne mažesnė už pusę ūgio. Sportininkų ji esti 5-7 cm didesnė už nesportuojančių asmenų.
  2. Brugšo indeksas apskaičiuojamas taip:
(krūtinės apimtis ramybės būsenos (cm)*100)/ūgis stovint (cm);
Norma suaugusių asmenų yra 20 – 55. Jei Brugšo indeksas yra mažesnis kaip 50, vadinasi, krūtinė yra per siaura, jei didesnis kaip 55 - krūtinė yra gerai susiformavusi.

§ Kūno sudėjimo ir proporcijų vertinimas:
  1. Apie kūno proporcingumą sprendžiame iš Manuvrijė indekso, kuris apskaičiuojamas iš formulės:
((ūgis-ūgis sėdint)*100)/ūgis sėdint.
Remiantis šiuo rodikliu, normalus kojų ilgis sudaro 87-92% liemens ilgio (ūgio sėdint)> jei šis indeksas yra didesnis kaip 92%, nustatomas ilgakojiškumas, jei jis mažesnis kaip 87%, nustatomas trumpakojiškumas.
§ Fiziometriniai indeksai. Jie vartojami fiziometriniams matavimams vertinti.
  1. Spirometrijos indeksas vartojamas gyvybinei plaučių talpai vertinti, juo apibūdinamos išorinio kvėpavimo aparato funkcinės galimybės. Jis nustatomas gyvybinę plaučių talpą, išreikštą ml, padalijus iš kūno masės, išreikštos kg, t.y. nustatoma, kiek ml gyvybinės plaučių talpos tenka 1 kg kūno masės. Vyrų šis indeksas 65 – 70, o moterų 55 – 60.
  2. Dinamometrijos indeksai vartojami vertinant tam tikrų raumenų grupių jėgą palyginant ją su kūno mase. Jie nustatomi raumenų jėgą padalijus iš kūno masės, ir šis santykis išreiškiamas procentais, t.y. dauginama iš 100.
    1. Rankos raumenų indeksas apskaičiuojamas taip: (rankos jėga (kg)-100)/kūno masė (kg);
Jis nustatomas stipresnės rankos. Normali vyrų rankos raumenų jėga yra, jei ji sudaro 60 – 70% kūno masės, o moterų, jei 50 – 60% kūno masės.
    1. Liemens raumenų jėgos indeksas apskaičiuojamas taip: (liemens jėga (kg)-100)/kūno masė (kg);

Normali vyrų liemens raumenų jėga yra, jei ji sudaro 200 - 220%, o moterų, jei 100 - 150% kūno masės. 
Tags :