› › Fizinio išsivystymo tyrimas ir vertinimas antroskopijos metodu

Fizinio išsivystymo tyrimas ir vertinimas antroskopijos metodu

Fizinio išsivystymo tyrimas ir vertinimas antroskopijos metodu.
Antroposkopija (gr. anthropos – žmogus, scopeo – žiūriu, stebiu) – tai fizinio išsivystymo nustatymo metodas išoriškai apžiūrint žmogau kūną. Šis metodas dar vadinamas somatoskopija (lot.  soma, somatos – kūnas). Išoriškai apžiūrint žmogau kūną, vertinama laikysena, atramos judesių aparato būklė, kaulų, riebalų ir raumenų išsivystymo ypatumai, pagrindiniai kūno matmenys ir proporcijos, kūno fizinės sandaros, arba konstitucijos tipas.
Laikysena – tai įprastinė žmogaus kūno padėtis stovint arba sėdint. Dažniausiai ji vertinama žmogui stovint arba sėdint – apžiūrint nustatoma žmogaus galvos, kaklo ir liemens padėtis vertikalios linijos atžvilgiu. Jei laikysena taisyklinga, galva ir liemuo yra vertikalioje linijoje, pečiai truputį atlošti atgal, šiek tiek nuleisti ir yra vienoje linijoje, mentės prigludusios, stuburo fiziologiniai linkiai normalūs, krūtinės ląsta truputį išgaubta, pilvas įtrauktas, kojos per kelių ir klubo sąnarius tiesios. Laikysena pradedama tirti nuo galvos padėties ir baigiama kojomis.
Galvos padėtis vertinama atsižvelgiant į jos santykį su liemeniu. Žiūrima, ar ji ir liemuo yra ties viena vertikalia linija, ar neatsikišusi į priekį, ar nepakrypusi į dešinę arba kairę pusę.
Paskui vertinama pečių juosta. Žiūrima, ar nesiskiria vieno ir kito peties aukštis, ar abu vienodo pločio, ar nepakitusios mentės, jų padėtis.
Labai įdėmiai apžiūrimas stuburas. Atkreipiamas dėmesys į kaklo ir juosmens lordozę (išlinkimą pirmyn) bei krūtinės ir kryžkaulio kifozę (išlinkimą atgal). Šie linkiai yra svarbūs stuburo resorinei funkcijai, t.y. mažina sukrėtimą einant, bėgant, šuoliuojant. Jei laikysena taisyklinga, stuburo linkiai nedideli. Jų pakitimai nulemia nugaros formą. 

Nuo jų priklauso ar nugara būna:
1)      Normali, jei fiziologiniai kaklo ir juosmens linkiai esti 3 – 4 cm;
2)      Plokščia, jei linkiai mažesni kaip 3 cm;
3)      Pakumpusi, jei kaklo linkis esti didesnis kaip 4 cm;
4)      Balno pavidalo, jei krūtinės ir juosmens linkiai didesni kaip 4 cm.
Tiriant stuburą nustatoma, ar jis neišlinkęs į šoną – skoliozė. Skoliozės yra parastosios, jei stuburas turi tik vieną iškrypimo lanką, ir sudėtingosios, kai yra keli iškrypimo lankai, pvz., S formos skoliozė. Stuburo iškrypimai nustatomi tiriant talijos trikampius, t.y. ertmių, esančių tarp laisvai nuleistų rankų ir talijos formą ir dydį. Talijos trikampiai nustatomi tiriamąjį apžiūrint iš nugaros pusės. Jei stuburas išlinkęs į vieną ar kitą pusę, ar pasisukęs liemuo (vienas petys išsikišęs į priekį), talijos trikampių forma ir dydis skiriasi. Jei trikampiai lygūs, vadinasi stuburas tiesus, arba matomieji iškrypimai vienas kitą kompensuoja. Jeigu kairysis ir dešinysis talijos trikampiai nevienodi, yra skoliozė arba pečių juostos asimetrija.

Krūtinės ląsta yra:
1.      Plokščia, jei sumažėjęs priekinis užpakalinis krūtinės ląstos diametras, šonkauliai nusileidę žemyn, smailus šonkaulių kampas;
  1. Cilindro formos, jei šonkauliai yra horizontalūs, o tarpšonkaulinis kampas yra 90o;
  2. Kūgio formos, jei šonkauliai yra horizontalūs, bet tarpšonkaulinis kampas bukas.
Sirgus tam tikromis ligomis krūtinės ląstos forma gali pasidaryti patologiška (rachitiška, įdubusi, iškilusi, asimetriška ir kt.).
Pilvo forma priklauso nuo pilvo sienelės raumenyno ir riebalinio sluoksnio išsivystymo. Ji aprašoma žiūrint iš šono. Pilvas būna įdubęs, lygus, iškilęs, labai aptukęs (nudribęs). Apžiūrint priekinę pilvo sienelę atkreipiamas dėmesys, ar nėra trūkio požymių (bambos, kirkšnių, baltosios pilvo linijos). Įvertinama odos būklė, jos pigmentacija, išbėrimai, randai, kraujagyslių, ypač stambių venų, būklė, limfmazgiai. 
Riebalų kiekis poodyje būna normalus, padidėjęs arba sumažėjęs. Raumenyno išsivystymas vertinamas pagal raumenų reljefo ryškumą įtempus atskirų kūno dalių raumenis. Jis yra ryškus, vidutinis ir neryškus. Palyginami abiejų kūno pusių raumenys, įvertinamas jų asimetriškumas. Apčiuopiant įvertinama raumenyno konsistencija, skausmingumas.
Įvertinama kojų ir pėdos forma. Kojos būna:
  1. Normalios, kai stovint ramiai susiglaudžia šlaunys, keliai, blauzdos bei kulnys ir lieka nedidelis tarpas žemiau kelių ir virš vidinių kulkšnelių;
  2. X – formos, kai suglaudus kelius kulnys nesusiglaudžia;

O – formos, kai suglaudus kulnis keliai nesusiglaudžia, o tarp jų galima įkišti šonu pasuktą delną. Apžiūrint apytikriai įvertinamas pėdos skliautas – ar jis normalus, plokščias ar pusiau plokščias.
Tags :