Sportininkų endokrininės sistemos ypatumai ir pažeidimai.
Endokrininė
sistema. Žmogaus endokrininę, arba vidaus sekrecijos, sistemą sudaro
belatakės liaukos, kurios sintetina biologiškai aktyvias medžiagas – hormonus.
Prie endokrininės sistemos skiriami antinksčiai, skydliaukė, kasa, užkrūčio,
posmegeninė, kankorežinė, prieskydinės ir lytinės liaukos.
Fizinio krūvio
metu, kai reikia smarkiai pakeisti organizmo medžiagų apykaitos intensyvumą ne
tik širdies ir griaučių raumenyse, bet ir visame organizme, labai didėja tam
tikrų hormonų sintezė ir jų kiekis kraujyje. Pirmiausia stiprėja antinksčių
šerdies veikla: į kraują daug daugiau išskiriama katecholaminų. Šie hormonai
skatina širdies ir kvėpavimo veiklą, mobilizuoja energines medžiagas, aktyvina
centrinę nervų sistemą ir kt., t.y. katecholaminai stimuliuoja visas sistemas,
laiduojančias fizinį darbingumą.
Fizinio krūvio metu
kraujyje daugėja ir antinksčių žievės hormonų, kurie padeda reguliuoti daugelį
procesų organizmui prisitaikant prie įvairių nepalankių sąlygų arba stresorių.
Iš hormonų kiekio kraujyje ir jų metabolitų šlapime galima spręsti apie fizinio
krūvio poveikį organizmui.
Treniruotumui didėjant normaliai, antinksčių žievės
funkcija vidutiniškai didėja po fizinių krūvių. Ilgalaikiai dideli fiziniai
krūviai antinksčių žievės veiklą slopina, ji išsenka, ir hormonų sintezė
mažėja. Jei fiziniai krūviai neatitinka organizmo parengtumo, tai hormonų į
kraują išskiriama mažiau. Kartu sutrinka mineralinių medžiagų ir vandens
apykaita, kraujo serume mažėja natrio ir daugėja kalio.
Sportininkų endokrininės sistemos
(skydliaukės ir antinksčių) funkcijos tyrimas ir stebimi sutrikimai.
Prasidedančius
endokrininės sistemos pažeidimus galima nustatyti renkant anamnezę, apžiūros ir
apčiuopos metu, taip pat instrumentiniais metodais. Daugiausia informacijos
gaunama matuojant arterinį kraujospūdį, užrašant elektrokardiogramą,
rentgenoskopijos metu, tiriant pagrindinę medžiagų apykaitą, hormonų kiekį kraujyje
ir jų metabolitus šlapime.
Labai svarbu
tiksliai nustatyti sportininkų skydliaukės funkciją, nes jos veiklos
stiprėjimas pasireiškia panašiai kaip persitreniravimas: didėja dirglumas,
dažnėja pulsas, greičiau pavargsta, smarkiau prakaituoja, mažėja visa kūno
masė, kartais pakyla temperatūra.
Skydliaukės hormonai stimuliuoja oksidacinius procesus,
todėl jos funkcija tiriama nustatant pagrindinę medžiagų apykaitą. Norminė
pagrindinė medžiagų apykaita nustatoma pagal Hariso-Benedikto lenteles ir
palyginama su faktiškąja. Kai yra skydliaukės hiperfunkcija, tirotoksikozė,
arba Bazedavo liga, pagrindinė medžiagų apykaita gali padidėti 30-60 proc. ir
daugiau. Tikslausiai skydliaukės funkcija vertinama nustatant jos hormonų
tiroksinio ir trijodtironino kiekį kraujyje. Didėjant treniruotumui,
skydliaukės funkcija ramybės sąlygomis turi tendenciją mažėti. Persitreniravimo
metu išryškėja skydliaukės hiperfunkcija.
Daugelis medžiagų apykaitos sutrikimų yra tiesiogiai susiję su hormonų veikla. Tai cukrinis diabetas, nutukimas, gigantizmas, akromegalija (pradeda augti trumpieji kaulai).