Sportininkų endokrininės sistemos ypatumai ir pažeidimai

Sportininkų endokrininės sistemos ypatumai ir pažeidimai.
Endokrininė sistema. Žmogaus endokrininę, arba vidaus sekrecijos, sistemą sudaro belatakės liaukos, kurios sintetina biologiškai aktyvias medžiagas – hormonus. Prie endokrininės sistemos skiriami antinksčiai, skydliaukė, kasa, užkrūčio, posmegeninė, kankorežinė, prieskydinės ir lytinės liaukos.

Fizinio krūvio metu, kai reikia smarkiai pakeisti organizmo medžiagų apykaitos intensyvumą ne tik širdies ir griaučių raumenyse, bet ir visame organizme, labai didėja tam tikrų hormonų sintezė ir jų kiekis kraujyje. Pirmiausia stiprėja antinksčių šerdies veikla: į kraują daug daugiau išskiriama katecholaminų. Šie hormonai skatina širdies ir kvėpavimo veiklą, mobilizuoja energines medžiagas, aktyvina centrinę nervų sistemą ir kt., t.y. katecholaminai stimuliuoja visas sistemas, laiduojančias fizinį darbingumą.

Fizinio krūvio metu kraujyje daugėja ir antinksčių žievės hormonų, kurie padeda reguliuoti daugelį procesų organizmui prisitaikant prie įvairių nepalankių sąlygų arba stresorių. Iš hormonų kiekio kraujyje ir jų metabolitų šlapime galima spręsti apie fizinio krūvio poveikį organizmui. 

Treniruotumui didėjant normaliai, antinksčių žievės funkcija vidutiniškai didėja po fizinių krūvių. Ilgalaikiai dideli fiziniai krūviai antinksčių žievės veiklą slopina, ji išsenka, ir hormonų sintezė mažėja. Jei fiziniai krūviai neatitinka organizmo parengtumo, tai hormonų į kraują išskiriama mažiau. Kartu sutrinka mineralinių medžiagų ir vandens apykaita, kraujo serume mažėja natrio ir daugėja kalio.

Sportininkų endokrininės sistemos (skydliaukės ir antinksčių) funkcijos tyrimas ir stebimi sutrikimai.

Prasidedančius endokrininės sistemos pažeidimus galima nustatyti renkant anamnezę, apžiūros ir apčiuopos metu, taip pat instrumentiniais metodais. Daugiausia informacijos gaunama matuojant arterinį kraujospūdį, užrašant elektrokardiogramą, rentgenoskopijos metu, tiriant pagrindinę medžiagų apykaitą, hormonų kiekį kraujyje ir jų metabolitus šlapime.

Labai svarbu tiksliai nustatyti sportininkų skydliaukės funkciją, nes jos veiklos stiprėjimas pasireiškia panašiai kaip persitreniravimas: didėja dirglumas, dažnėja pulsas, greičiau pavargsta, smarkiau prakaituoja, mažėja visa kūno masė, kartais pakyla temperatūra.
 Skydliaukės hormonai stimuliuoja oksidacinius procesus, todėl jos funkcija tiriama nustatant pagrindinę medžiagų apykaitą. Norminė pagrindinė medžiagų apykaita nustatoma pagal Hariso-Benedikto lenteles ir palyginama su faktiškąja. Kai yra skydliaukės hiperfunkcija, tirotoksikozė, arba Bazedavo liga, pagrindinė medžiagų apykaita gali padidėti 30-60 proc. ir daugiau. Tikslausiai skydliaukės funkcija vertinama nustatant jos hormonų tiroksinio ir trijodtironino kiekį kraujyje. Didėjant treniruotumui, skydliaukės funkcija ramybės sąlygomis turi tendenciją mažėti. Persitreniravimo metu išryškėja skydliaukės hiperfunkcija.


Daugelis medžiagų apykaitos sutrikimų yra tiesiogiai susiję su hormonų veikla. Tai cukrinis diabetas, nutukimas, gigantizmas, akromegalija (pradeda augti trumpieji kaulai).