Etiologija. Išorinės ir vidinės ligų priežastys.
Etiologija-nagrinėja
ligų atsiradimo priežastis ir sąlygas. Šis tyrimas svarbus profilaktikai, nes
jų nežinodami negalime ieškoti būdų apsaugančių nuo ligos. Faktoriai galintys
sukelti ligą skirstomi į 2 grupes: išorines
(esančias žmogų supančioje aplinkoje) ir vidines
(kurios glūdi organizme).
Išorinės ir vidinės ligos priežastys.
IŠORINĖS:
1) Fizinės:
a) mechaninės-sumušimai, patempimai, išnirimai,
lūžiai, žaizdos, smegenų sutrenkimai ir kt. sužalojimai. b)terminės-šaltis ir
šiluma.
c)
spindulinės-ultravioletinė radiacija, infraraudonieji spinduliai, rentgeno
spind.
d) sužalojimai
elektra.
e)
atmosferinės-oro slėgio pakitimai.
2) Cheminės: gali sukelti įvairius pažeidimus
priklausomai nuo medžiagos ypatybių ir jos patekimo į organizmą kelių. Rūgštys
ir šarmai gali nudeginti odą, nuodingos medžiagos gali sukelti kvėpavimo takų
ir plaučių uždegimą ar organizmo apsinuodijimą.
3) Biologinės- priklauso ligų sukėlėjai (virusai,
parazituojančios kirmėlės) patenkantys pro virškinimo traktą, kvėpavimo takus,
žaizdas.
4) Socialinės-gyvenimo sąlygos, sunkus varginantis
darbas, maisto nepriteklius.
5) Psichogeninės-pergyvenimai, psichinė būklė,
neigiamos emocijos, sutrikdančios CNS veiklą.
6) Fizinis krūvis.
VIDINĖS:
1) Paveldimumas (patologiniai pakitimai ir ligos);
2) Konstitucija-funkcinių ir morfologinių savybių
visuma, kūno sandara įtakoja polinkį sirgti tam tikromis ligomis.
3) Diatezės-tai patologinės reakcijos į normalius
dirgiklius (odos išbėrimas, traukulių, spazmų atsiradimas, padidintas
jautrumas).
4) Organizmo reaktyvumas-nuo jo priklauso sugebėjimas
mobilizuoti gynybines jėgas kovai su ligų sukėlėjais. Reaktyvumas-svarbus
prisitaikant prie nuolat besikeičiančių aplinkos sąlygų. jį mažina ilgalaikis
badavimas, peršalimas, perkaitimas, alkoholizmas.