Sportininkų tyrimas funkcinių mėginių metodais. Funkcinių mėginių klasifikacija
Sportininkų tyrimas funkcinių
mėginių metodais.
Klinikiniai,
instrumentiniais ir laboratoriniai sportininko tyrimo metodai naudojami ramybės
sąlygomis ir funkcinių mėginių metu.
Funkcinės diagnostikos
pagrindą sudaro įvairūs funkciniai
mėginiai. Funkciniai mėginiai – tai organizmo reakcijos į vienokį ar kitokį
dozuotą krūvį tyrimas. Sporto praktikoje terminą „funkciniai mėginiai: dažnai
bandoma pakeisti terminu „testai“, o funkcinę diagnostiką „testavimas“.
Funkciniai mėginiais ne tik nustatoma sportininko būklė,bet išryškinami ir
nepastebimi organizmo sistemų ar organų priešpatologiniai, patologiniais
pokyčiais, jų dydis, atskleidžiamos organizmo adaptacijos mechanizmas
pakitusiomis sąlygomis. Funkcinių mėginių metu skiriamas labai įvairus dozuotas
krūvis. Dažniausiai naudojamas fizinis krūvis.
Pagal tipą fizinis krūvis gali būti:
1.
nepertraukiamas vienodo intensyvumo krūvis, kurio
galingumas visiems tiriamiesiems yra vienodas arba priklauso nuo kūno masės,
lyties, amžiaus ir fizinio pasirengimo.
2.
nepertraukiamas krūvis kurio, galingumas didėja
tolygiai arba beveik tolygiai.
3.
laipteliais didėjantis krūvis su poilsio pertraukomis
po kiekvieno laiptelio (krūvio intensyvumas didinamas ir poilsio trukmė
priklauso nuo sprendžiamų uždavinių.
4.
nepertraukiamas laipteliais didėjantis krūvis be
poilsio pertraukų.
Pagal pobūdį
fiziniai krūviai skirstomi taip:
1.
adekvatūs,
arba specifiniai, kuriuos sudaro judesiai ir veiksmai, imituojantys konkrečią
sporto šaką (pvz., irkluotojams- irklavimas irklavimo aparate ir pan.).
Naudojami norint sužinoti sportininko pasirengimą konkrečioje sporto šakoje,
apie specifinę adaptaciją;
2.
neadekvatūs, arba nespecifiniai, būdingi arba
nebūdingi visoms sporto šakoms (pvz., bėgimas vietoje, pritūpimai, laipiojimas
laipteliais ir kt.). Šie krūviai naudojami norint spręsti apie sportininko
bendrąjį fizinį pasirengimą.
Sporto medicinoje visi
funkciniai mėginiai skirstomi į 2 stambias grupes:
ü
Funkciniai mėginiai atskirų organizmų sistemų funkciniai būklei
įvertinti, kurių metu apie organizmo reakciją į poveikį sprendžiama pagal
vienos kurios nors konkrečios (pvz: kvėpavimo) sistemos rodiklių kitimus.
ü
Funkciniai mėginiai viso organizmo kaip
vieneto funkcinei būklei įvertinti, kai organizmo reakciją į poveikį rodo
kelių arba daugumos organizmo sistemų rodiklių kitimai.