Autonominė (vegetacinė) nervų sistema inervuoja visų
organų lygiuosius raum., širdį ir liaukas, tvarko visų vidaus organų veiklą ir
organizmo gyvybines funkcijas. Jos reguliacinių funkcijų sąmonė tiesiogiai
nekontroliuoja. Sąmonės valdoma somatinė sist. lemia organizmo ir aplinkos
ryšį, o autonominė nervų sistema - vidinės aplinkos pastovumo reguliaciją, jos
homeostazę organizmą veikiant įvairiems egzogeniniams ir endogeniniams
veiksniams.
Autonominę nervų sistemą sudaro dvi dalys - simpatinė ir parasimpatinė.
Jų periferinės skaidulos tuos pačius inervuojamus organus veikia antagonistiškai.
Autonominės nervų sistemos veikla
Veikiamas organas
|
Simpatinės dalies poveikis
|
Parasimpatinės dalies poveikis
|
Širdis
|
Didina dažnį ir stiprina jėgą
|
Mažina dažnį ir silpnina jėgą
|
Kraujagyslės (be širdies ir
smegenų)
|
Sutraukia
|
Išplečia
|
Širdies ir smegenų kraujagyslės
|
Išplečia
|
Sutraukia
|
Bronchai
|
Išplečia
|
Sutraukia
|
Skrandis ir žarnos
|
Mažina motoriką ir sekreciją
|
Didina motoriką ir sekreciją
|
Šlapimo pūslės lygieji raumenys
|
Atpalaiduoja
|
Sutraukia
|
Šlapimo pūslės raukai
|
Sutraukia
|
Atpalaiduoja
|
Vyzdys
|
Išplečia
|
Siaurina
|
Seilių liaukos
|
Neženkli sekreciją
|
Gausi sekreciją
|
Prakaito liaukos
|
Skatina sekreciją
|
Slopina sekreciją
|
Antinksčių smegeninė daslis
|
Skatina adrenalino sekreciją
|
Slopina adrenalino sekreciją
|
Skydliaukė
|
Skatina sekreciją
|
Slopina sekreciją.
|
Sveiko žmogaus autonominės nervų sistemos abiejų dalių normalią būklę rodo pusiausvyra ir dinaminė tarpusavio sąveika.
Ramybėje (langelyje organų vyrauja parasimpatinė dalis.
Stresinėmis, t. y. ekstremaliomis situacijomis (hipoksijos, didelio fizinio krūvio, hipoglikemijos, emocinės įtampos ir kt.) dominuoja simpatinė dalis, greitėja adrenalino ir noradienlino pagrindinių simpatinę dalį aktyvinančių mediatorių išskyrimas iš antinksčių
Aktyvėjant autonominės nervų sistemos simpatinei daliai, plečiami griaučių raumenų ir sinties arterijos, siaurėja odos ir vidaus organų venos ir arterijos, kraujyje daugėja laisvųjų riebalų rūgščių, gliukozės ir laktato, plečiasi bronchai, daugiau aeguonies ir substratų teikiama griaučių raumenims, širdžiai ir galvos smegenims.
Dėl treniruočių keičiasi sportininko autonominės nervų sistemos funkcinė būklė. Esant ramybės būsenai, vyrauja autonominės nervų sistemos parasimpatinės dalies tonusas. Tai rodo mažesnis širdies susitraukimų dažnis, arterinis kraujospūdis, retesnis kvėpavimas ir t.t. Treniruotėje arba išsyk po jos autonominės nervų sistemos simpatinės dalies tonusas stiprėja ir organizme vyksta adaptaciniai kitimai.
Autonominės nervų sistemos funkcinę būklę galima
vertinti daugeliu metodų, apibūdinančių simpatinės ir parasimpatinės
inervacijos tonusą.
Brūkštelėjus per odą buku daiktu, tiriama dermografizmas,
arba odos kraujagyslių reakcijos. Dermografizmas gali būti raudonas arba
intensyviai raudonas.
Tai rodo padidėjusį vegetacinės nervų sistemos parasimpalinės dalies jaudrumą dėl ryškaus odos kraujagyslių išsiplėtimo. Baltas dermografizmas - tai padidėjęs vegetacinės nervų sistemos simpatinės dalies jaudrumas, sukeliantis odos kraujagyslių susiaurėjimą. Rausvas dermografizmas - tai normalus kraujag. simpatinės ir parasimpatinės inervacijos tonusas.
Tai rodo padidėjusį vegetacinės nervų sistemos parasimpalinės dalies jaudrumą dėl ryškaus odos kraujagyslių išsiplėtimo. Baltas dermografizmas - tai padidėjęs vegetacinės nervų sistemos simpatinės dalies jaudrumas, sukeliantis odos kraujagyslių susiaurėjimą. Rausvas dermografizmas - tai normalus kraujag. simpatinės ir parasimpatinės inervacijos tonusas.
Autonominės nervų sistemos parasimpatinės dalies
jaudrumas vertinamas tiriant akies ir
širdies refleksą Ašnerio mėginiu. Mėginys atliekamas,taip: skaičiuojama
tiriamojo pulsas gulint, paskui didžiuoju pirštu ir smiliumi 10 sek. atsargiai
spaudžiami užmerktų akių obuoliai ir vėl skaičiuojamas pulsas. Jeigu
autonominės nervų sistemos parasimpatinės dalies jaudrumas normalus, tai
pulsas retėja 5-12 tvinksnių per minutę, jeigu padidėjęs - retėja
daugiau kaip 12 tvinksnių per minutę, jeigu sumažėjęs, pulsas
nesikeičia.
Normalus perėjimas įš vertikalios..padėties į hoorizontalią retina puslsą iki 4-12 tvinksnių per minutę. Daugiau kaip 12 tvinksnių per minulę retėjantis pulsas rodo parasimpatinę dalį esant jaudresnę.
Mėginys laikomas teigiamu, kai atlikus mėginį pulsas retėja, ir neigiamu, kai kitimų nebūna. Apie autonominės nervų sistemos parasimpatinės dalies vyravimą galima spręsti iš klinostatinio mėginio.
Normalus perėjimas įš vertikalios..padėties į hoorizontalią retina puslsą iki 4-12 tvinksnių per minutę. Daugiau kaip 12 tvinksnių per minulę retėjantis pulsas rodo parasimpatinę dalį esant jaudresnę.
Autonominės nervų sistemos simpatinei daliai vertinti
atliekamas ortostatinis mėginys.
Horizontalios padėties keitimas į vertikalią dažnina pulsą iki 12-18 tvinksniu per minutę. Daugiau kaip 18 tvinksnių per minutę dažnėjantis pulsas rodo, knd vyrauja simpatinė dalis (padidėjęs dirglumas ir tonusas). Jei pulsas nedažnąja arba dažnėja mažiau kaip 12 tvinksnių per minutę, simpatinės dalies tonusas yra sumažėjęs.
Horizontalios padėties keitimas į vertikalią dažnina pulsą iki 12-18 tvinksniu per minutę. Daugiau kaip 18 tvinksnių per minutę dažnėjantis pulsas rodo, knd vyrauja simpatinė dalis (padidėjęs dirglumas ir tonusas). Jei pulsas nedažnąja arba dažnėja mažiau kaip 12 tvinksnių per minutę, simpatinės dalies tonusas yra sumažėjęs.
Odos plaukelių raumenis (pilomotorus) ir prakaito
liaukas, inervuoia tik autonominės nervų sistemos simpatinės skaidulos. Todėl
tiriant pastarųjų funkcijas galima įvertinti simpatinės dalies funkcinę būklę.
Staiga braukiant per apnuogintą odą šaltu neurologiniu plaktuku arba
padirginus eteriu galima sukelti pilomotarinį refleksą, kurio metu odos
plaukelių raumenys susitraukia ir plaukeliai pasišiaušia - tai „žąsies
oda". Vadinasi, simpatinės dalies tonusas padidėjęs
Prakaitavimo refleksai dažniausiai
tiriami farmakologiniais mėginiais: į organizmą sušvirkščiama įvairių
farmakologinių preparatų ir stebima prakaitavimo pobūdis, lokalizacija,
išskiriamo prakaito kiekis. Slaptas prakaitavimo tyrimas yra susijęs su odos galvaniniu
refleksu. Šis refleksas apibūdinamas elektrinės varžos tarp dviejų kūno
odos dalių kitimu.
Įvertinti autonominės nervų sistemos funkcinę būklę
padeda termoreguliacinis refleksas, matuojant kūno temperatūrą,
įvairių kūno vietų temperatūrinės reakcijos pobūdis nusako sujaudinimo eigą,
jo iradiacijos ir koncentracijos greitį.
Po fizinių krūvių sportininkų temperatūrinės reakcijos asimetrija būna nedidelė, į pradinę būklę ji grįžta per palyginti trumpesnį laiką negu nesportuojančių asmenų. Temperatūros asimetrija didėja, o kai kada kūno temperatūra (termoneurozė) labai pakyla, jeigu sportininkas pavargsta, persilreniruo-ja, prieš startą, ypač kai tuo pačiu metu yra ryškios vegetacinės kraujagyslių reakcijos.
Po fizinių krūvių sportininkų temperatūrinės reakcijos asimetrija būna nedidelė, į pradinę būklę ji grįžta per palyginti trumpesnį laiką negu nesportuojančių asmenų. Temperatūros asimetrija didėja, o kai kada kūno temperatūra (termoneurozė) labai pakyla, jeigu sportininkas pavargsta, persilreniruo-ja, prieš startą, ypač kai tuo pačiu metu yra ryškios vegetacinės kraujagyslių reakcijos.
Simpatinės ir parasimpatinės dalies tarpusavio
veiklos sutrikimas - tai vienas pirmųjų pervargimo ir pcrsitreniravimo
simptomų, pirmiausia pasireiškiantis ramybės sąlygomis pradedančiu vyrauti
autonominės nervų sistemos simpatinės dalies tonusu.
Dėl autonominės nervų sistemos
centrinės dalies reguliacinių funkcijų sutrikimo atsiranda neurocirkuliacinės
distonijos sindromas. Šių sistemų veiklos sutrikimo priežastys-
patirtos galvos smegenų traumos, intoksikacijos, lėtinės infekcijos židiniai,
alergija, endokrininės disfunkcijos, neigiamos emocijos, pervargimas ir kt.
Pagal klinikinius požymius skiriamos trys neurocirkuliacinės distonijos
formos: kardialinė, hipertoninė, hipotoninė.
Būdingi visų trijų formų po žymiai- padidėjęs nuovargis ir dirglumas, galvos svaigimas, galvos skausmas, pakitęs širdies plakimas, skausmas širdies plote.
Kardialinės formos atveju skundžiamasi širdies permušimais, baimės jausmu, dusimu krūvio ii net ramybės metu; hipertoninės - savijautos ir nuolaikos nepastovumu, hipotoninės - silpnumu, rankų ir kojų prakaitavimu, akių aptemimu ortostatinio mėginio metu.
Pagal neurocirkuliacinės distonijos formą galima objektyviai nustatyti sportininko arterinio kraujospūdžio kitimą (hipertoninį ir hipotoninį), bendrą ir vietinį prakaitavimą, tachikardiją, dispepsinius reiškinius, pulso dažnėjimą po ortostatinio mėginio, įvairius kitimus elektrokardiogramoje ir kt. Neurocirkuliacinę distoniją gydo gydytojas.
Būdingi visų trijų formų po žymiai- padidėjęs nuovargis ir dirglumas, galvos svaigimas, galvos skausmas, pakitęs širdies plakimas, skausmas širdies plote.
Kardialinės formos atveju skundžiamasi širdies permušimais, baimės jausmu, dusimu krūvio ii net ramybės metu; hipertoninės - savijautos ir nuolaikos nepastovumu, hipotoninės - silpnumu, rankų ir kojų prakaitavimu, akių aptemimu ortostatinio mėginio metu.
Pagal neurocirkuliacinės distonijos formą galima objektyviai nustatyti sportininko arterinio kraujospūdžio kitimą (hipertoninį ir hipotoninį), bendrą ir vietinį prakaitavimą, tachikardiją, dispepsinius reiškinius, pulso dažnėjimą po ortostatinio mėginio, įvairius kitimus elektrokardiogramoje ir kt. Neurocirkuliacinę distoniją gydo gydytojas.