Somatosensorinės neurofunkcinės sistemos vykdo
žmogaus kūno (somos) paviršinį ir gilųjį jutimą. Paviršinio jutimo
receptoriai, arba eksteroreceptoriai,
priima veiksnius iš žmogaus aplinkos. Paviršinio paviršiaus receptoriai
yra išsidėstę odoje. Jais jaučiame mechaninius (lytėjimą, spaudimą, vibraciją)
veiksnius, temperatūrą, skausmą.
Paviršinio jutimo receptorius sudaro odoje esančios laisvosios
nervinės galūnės, kurios jaučia mechaninius, skausmo bei temperatūros
kitimus, ir specialios struktūros: Faterio-Pačinio kūneliai, reaguojantys
į spaudimą ir vibraciją, Meisnerio kūneliai, reaguojantys į lytėjimą.
Paviršinio jutimo receptorius ir žievinius centrus jungia galvos ir nugaros
nervai bei nugaros smegenų įcentriniai laidai. Žievinis centras yra didžiųjų
smegenų momeninės skilties užcentriniame vingyje. Paviršinio jutimo
sistemos funkcinė būklė vertinama tiriant skausmo, temperatūros, lytėjimo
jutimą simetriniuose kūno paviršiuose. Skausmo jutimas nustatomas lengvu
dūriu į odą buku ar smailiu adatos galu, temperatūros - prie odos
pridėjus mėgintuvėlį su šaltu arba karštu vandeniu, lytėjimo - prie odos
prisilietus vata, teptuku ar vos vos paspaudus. Esteziometru galima
išmatuoti jutimo slenkstį, t.y., atstumą (centimetrais), kai dviejų
esteziometro kojyčių lytėjimas jaučiamas kaip vienos. Sportininkų paviršinio
jutimo neurofunkcinė sistema dažniausiai sutrinka dėl periferinių nervų
uždegiminių procesų bei dėl receptorių ar jų centrų pažeidimų.
Giliojo jutimo receptoriai, arba
proprioreceptoriai, priima dirginimus iš judamosios sistemos organų, ir jų
yra raumenyse, sausgyslėse, fascijose, sąnariuose, raiščiuose ir kt. Giliojo
jutimo receptorius taip pat sudaro laisvosios nervų galūnės, kurios
jaučia dirginimus panašiai kaip ir paviršinio jutimo laisvosios nervų galūnės, specialios
struktūros: rauineninės verpstės, kurios reaguoja j raumeninių skaidulų
ilgio kitimus ir raumens susitraukimo jėgą, ir sausgyslinės verpstės, kurios
reaguoja į raumens susitraukim,t.y. joms aktyvuojantis raumens susitraukimas
mažėja. Giliojo jutimo receptorius su žieviniais centrais jungia galvos ir
nugaros nervai bei nugaros smegenų įcentriniai laidai (dalis skaidulų įeina į
smegenėles). Žievinis centras yra (kaip ir paviršinio jutimo) didžiųjų sniegenų
momeninės skilties užcentriniame
vingyje.
Propriorecepcija, arba gilusis jutimas, leidžia
suvokti viso kūno ir atskirų jo dalių dinaminę ir statinę padėtį (priklauso nuo
sąnario padėties kitimo ir sąnario kampo dydžio) bei jėgos jutimą (suvokiant
raumens susitraukimo jėgą, kurios reikia judesiui atlikti, visam kūnui ar
sąnariui išlaikyti tam tikrą padėtį! Giliojo jutimo neurofunkcinė sistema
padeda atlikti judesius darniai, tiksliai ir laiku.
Šios sistemos funkcinė būklė vertinama paprastaisiais
budais:
1) tiksliai sulenkiant galūnes iki tam tikro kampo;
2) užsimerkus spaudžiant dinamometrą ir kt.
Dinamometru giliojo jutimo sistemos funkcinę būklę
galima nustatyti atliekant raumenų ir sąnarių jutimo mėginį. Mėginys atliekamas taip: plaštakos
dinamometru nustatoma maksimali plaštakos jėga. Paskui tiriamasis žiūrėdamas
3-4 kartus spaudžia dinamometrą iki 1/2 maksimalios jėgos, tada, nežiūrėdamas
į dinamometrą, turi stengtis spausti 1/2 maksimalios jėgos. Toliau tiriamasis
vėl žiūrėdamas spaudžia dinamometrą iki 3/4 maksimalios jėgos 3-4 kartus,
paskui nežiūrėdamas turi stengtis spausti 3/4 maksimalios jėgos.Giliojo jutimo
neurofunkcinės sistemos veikla yra normali, jei nukrypimas nuo numatyto
dydžio yra iki 10-20 proc. Judesių tikslumas
tiesiogiai priklauso nuo sportininko treniruotumo, nuovargio ir kt.