Pusiausvyros sensorinės sistemos periferinę dalį sudaro
vidinės ausies esantis vestibulinis aparatas: tarpusavyje susijungę
prieangis (vestibulum) ir trys pusratiniai kanalai. Pastarieji išsidėstę
trijose viena kitai statmenose plokštumose. Prieangio receptoriai reaguoja į
kūno padėties kitimą, o pusratiniai kanalai - į sukamojo judesio kryptį. Iš
prieangio ir pusratinių kanalų impulsas prieangio nervų ir laidais plinta į
kūno padėties kontrolės centrus, esančius smegenėlėse, o iš jų - į
somatosensorinės žievės dalis (viršutinio smilkinio vingį). Kūno
pusiausvyros ir jo laikymo vertikalioje padėtyje sensorinės sistemos centrai
turi glaudžius ryšius su judamuoju aparatu, todėl bet kuriuo metu pasikeitus
kūno padėčiai erdvėje gali išlaikyti reikiamą jo pusiausvyrą.
Kūno pusiausvyra daug priklauso nuo kitų
sensorinių sistemų (regos, somatosensorinės, eferentinės neurofunkcinės
sistemos). Pusiausvyros sensorinės sistemos centrai turi ryšį ir su autonominės
nervų sistemos centrais, todėl supimasis, sukamieji bei greitėjimo judesiai
sukelia vegetacines reakcijas: pykinimą, vėmimą, galvos svaigimą,
kraujospūdžio mažėjimą, pulso bei kvėpavimo kitimus; bąla veidas, atsiranda
nistagmas, išpila šaltas prakaitas.
Pusiausvyros sensorinės sistemos funkcinė būklė
vertinama paprastaisiais koordinaciniais mėginiais.Vertinama ir sukamaisiais
mėginiais, sudirginus vestibulinį aparatą. Vienas paprasčiausių ir
prieinamiausių sukamųjų mėginių yraJarockio mėginys: sportininkas
atlieka sukamuosius galvos judesius į vieną pusę; greitis – du kartai per
sekundę.Vestibulinio aparato funkcija vertinama pagal laiką, kurį tiriamasis
gali išlaikyti kūno pusiausvyrą. Netreniruoti žmonės gali išlaikyti pusiausvyrą
ikį 30 sek., o sportininkai - iki 90 sek. ir ilgiau.
Vestibulinio aparato pastovumui tirti neretai
naudojama sukimas Barani kėdėje. Tiriamasis sėdi kėdėje
užsjmerkęs ir 90º kampu palenkęs galvą. Po penktojo apsisukimo pakelia galvą
ir atsimerkia. Kadangi pusiausvyros sensorinė sistema yra susijusi su
autonominės nervų sistemos branduoliais, tai pusiausvyros receptorių dirginimas
sukelia ne tik pusiausvyros sutrikimų, bet ir vidaus organų kitimų. Todėl
reakcija vertinama pagal liemens palikimą ir vegetacinius požymius. Reakcija į
sukimąsi laikoma silpna, jei liemuo trunutį palinksta sukimosi pusėn, o
vegetaciniai požymiai neryškūs, pulsas nekinta. Tokia reakcija rodo gerą pusiausvyros
sensorinės sistemos funkcinę būklę. Vidutinė reakcija - liemuo gerokai
palinkęs sukimosi kryptimi, vegetaciniai požymiai ryškūs - būdinga patenkinamai
pusiausvyros sensorinės sistemos funkcinei būklei. Jeigu pusiausvyros
sensorinės sistemos funkcinė būklė nepatenkinama, tiriamasis griūva,
vemia, atsiranda bradikardija arba tachikardija. Tai stipri reakcija j
sukimąsi.Pusiausvyros sensorinės sistemos funkciją galima vertinti ir
specialiais funkciniais mėginiais su kampiniais pagreičiais (cetrifuga
ir kt.).
Sutrikus
vestibuliniam aparatui, pirmiausia būna galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas,
seilėtekis po sukimosi pratimų, prasti koordinacinių ir sukamųjų mėginių
duomenys. Iš vestibulinio aparato ligų dažniausia yra labirintinis otitas, t.
y. vidinės ausies infekcinis uždegimas. Jo simptomai: galvos svaigimas,
pykinimas, vėmimas, pusiausvyros netekimas, klausos silpnėjimas. Šią ligą
reikia rimtai gydyti.