Klausos sensorinė sistema analizuoja:
1) garsus ir
jų stiprumą,
2) garsų
kryptį,
3) tonų
aukštį,
4) įvarius ūžesius ir jų ypatybes.
Toks suvokimas leidžia organizmui prisitaikyti ir
reaguoti į besikeičiančią aplinką. Periferinę klausos sensorinės
sistemos dalį sudaro ausis (išorinė, vidurinė ir vidinė), o centrinę -
galvos smegenų žievės smilkininė skiltis. Šias abi dalis jungia laidinė dalis,
prasidedanti sensoriniais neuronais ausies sraigės spiraliniame mazge.
Klausos sensorinės sistemos funkcinę būkle rodo klausos
aštrumas ir garsinio dirgiklio lokalizacija. Klausos aštrumas tiriamas kalba, kamertonais ir audiometru.
Klausos aštrumui nustatyti vartojama kalba pašnibždomis ir įprastinė šnekamoji
kalba. Kalba pašnibždomis, sąlyginėje tyloje (įprastomis tyrimo
sąlygomis), girdima 5-6 metrų atstumu, o visiškoje tyloje 20 ir daugiau metrų
atstumu. Šnekamoji kalba girdima 10 kartų didesniu atstumu, negu kalbant
pašnibždomis.
Klausos tyrimas įvairaus dažnio kamertonais yra
tikslesnis metodas ir leidžia nustatyti klausos diapazono viršutines ir apatines
ribas, patologininio proceso lokalizaciją.
Šiuolaikinis klausos tyrimo metodas yra audiometrija: juo
matuojamas kiekybinis klausos sensorinės sistemos jautrumas decibelais įvairaus
dažnio garsams, klausos funkcijos
sutrikimo lygis, taip pat sutrikimo lokalizacija.
Garso lokalizacija
tiriama užsimerkus ir rodant pirštu kryptį, iš kurios girdėti garsas.
Pablogėjusi klausos sensorinės sistemos funkcinė
būklė neleidžia kultivuoti kai kurių sporto šakų. Remiantis dinaminiais
stebėjimais, galima teigti, kad daugelio šakų sportininkų klausos sensorinės
sistemos funkcija lavėja, o kai kurių šakų (kulkinio ir stendinio šaudymo,
motociklų sporto, motorinių valčių sporto, kartingo ir kt.) atstovų- blogėja
didėjant sportiniam stažui. Techninių šakų sportininkų klausos sensorinės
sistemos funkcijos blogėjimas susijęs su garso ir oro bangų veikimu į vidurinę
ausį. Dėl šios priežasties vystosi klausos nervinių skaidulų neuritai.
Iš klausos sensorinės sistemos sutrikimų tarp
sportininkų dažniausi yra otitai. Išorinės ausies otilas - tai
išorinės ausies uždegimas, kurio metu išorinėje klausos vamzdelio dalyje auga
furunkulas. Būdingi ligos simptomai: ausies skausmas, ypač paspaudus jos
vamzdelio kremzlę, sumažėjęs klausos aštrumas. Vidurinės ausies otitas -
tai uždegiminis procesas Eustachijaus vamzdyje ir ausies būgnelyje; gali būti
ūminis ir lėtinis. Susirgęs ūminiu vidurinės ausies uždegimu,
sportininkas jaučia staiga atsirandantį ir greitai stiprėjantį skausmą ausyse.
Skausmas būna diegiantis, priepuolinis, nepakenčiamas, dėl jo skauda galvą,
užgula ausis, silpnėja klausa, kyla kūno temperatūra. Sergant lėtiniu vidurinės
ausies otitu, uždegiminis procesas vidurinėje ausyje tai aprimsta, tai dėl nepalankių
veiksnių (persišaldymo, anginos ir kt.) vėl paūmėja. Jo požymiai: ausies
skausmai, susilpnėjusi klausa, nuolatinės ar protarpinės išskyros iš ausies.
Sergantys otitu būtinai turi laiku kreiptis į gydytoją, kad ištirtų ir gydytų.
Kai kurių šakų (plaukinio, vandensvydžio ir kt.) sportininkams ligos metu
treniruotis draudžiama.