Disomnija ir Narkolepsija

Disomnija - tai neorganinis miego sutrikimas, kai dėl emocinių priežas­čių sutrinka miego trukmė,
kokybė arba laikas.

Miegas - tai tokia organizmo gy­vybinės veiklos būsena, kai silpnėja organizmo sensorinis ryšys su jį supančiu pasauliu, baigiasi specifinė žmogaus veikla ir nebūna sąmoningų judesių.
Nor­malaus miego metu susireguliuoja visos žmogaus organizmo vidinės funkcijos ir susiklosto sąlygos tausoti centrinę nervų sistemą nuo pervargimo, o organizmui susigrąžinti išeikvotas energines ir plastines medžiagas. Skiriamos dvi miego fazės -  lėtasis ir aktyvusis miegas.

Lėtojo miego fazei budinga lėtas didelės amplitudės galvos smegenų biopotencialų aktyvumas, pagal kurio pobūdį yra keletas šios fazės stadijų. Šioje fazėje kūno raumenys atsipalaiduoja, mažėja elektromiogramos amplitudė, lėčiau susitraukinėja širdis, mažėja arterinis kraujospūdis, krinta kūno temperatūra, kvėpavimas darosi paviršutiniškas, lėtėja medžiagų apykaita. 
               
Greitojo miego fazėje, vadinamoje paradoksaliu miegu, didėja smegenų biopotencialų aktyvumas (vyrauja didelio dažnio, žemos amplitudės ritmas), bū­na greiti akių judesiai, mažėja raumenų, ypač veido, tonusas. Šioje fazėje daug sapnuojama. Naktį miego fazės cikliškai keičiasi, kartojasi 3-5 kartus.
Miego fazių kaitaliojimosi pažeidimai trikdo miegą. Emocionalesniems, dirglesniems ir jautresniems sportininkarns dažnai pasireiškia nemiga, arba insomnija.

Nemigos požymiai yra nepakankama miego trukmė ir kokybinai miego sutrikimai.

Sunkiai užmiegamą vakare arba prabudus naktį, miegas būna negilus, paviršutiniškas, dirglus, neramus, per anksti nubundama, miegama ne ilgiau kaip 6 vali.

Nemigos kankinami sportininkai jaučiasi pavargę, dieną būna prislėgtos nuotaikos, blogėja jų dėmesys, fizinis darbingumas, sportiniai rezulta­tai. Nemigos priežastys gali būti ne tik centrinės nervų sistemos ir psiemkos pažeidimai, bet ir vidaus organų funkcijos sutrikimai, nepažįstama aplinka, varžybos kitoje laiko juostoje, kitomis klimato sąlygomis ir pan.

Prie neorganinių miego sutrikimų yra skiriama ideopatinė hipersomnįja, arba pirminis mieguistumas. Tai būklė, kuriai būdinga padidėjęs mieguistumas dieną. Pirminio mieguistumo atveju sportininkas naktį ilgai miega neprabusdamas, tačiau ryte sunkiai nubunda, lėtai įsitraukia į veiklą. Dieną sportininkui vėl norisi miego net keletą kartų.

Narkolepsija, arba miego priepuolis, pasireiškia diena, kai sportininkas nevalingai užmiega sėdėdamas patalpoje, važiuodamas autobuse ar pan. Soortininko nakties miegas yra nekokybiškas, dažnai prabundama, miego "truk­mė sutrumpėja. Miego priepuolis sportininkui suteikia poilsio pojūtį. Sportininkų miego sutrikimai vertinami kaip pervargimo arba centrinės nervų sistemos išsekimo padarinys. Miego priepuolis ir mieguistumas dieną dažnai yra konpensacinė, smegenis apsauganti, reakcija.