Dinaminei koordinacijai įvertinti naudojamas piršto
ir nosies mėginys:
užsimerkus smiliumi greitai taikoma į nosies galą. Jeigu judesiai neužtikrinti, iš karto nepataikoma, dreba plaštaka, laikoma, kad dinaminės koordinacijos funkcija yra pažeista.
užsimerkus smiliumi greitai taikoma į nosies galą. Jeigu judesiai neužtikrinti, iš karto nepataikoma, dreba plaštaka, laikoma, kad dinaminės koordinacijos funkcija yra pažeista.
Stabiloarafija - tai viso kūno svyravimo
judesių registravimas.
Tremorografija - tai kūno
ar atskirų jo dalių drebėjimo (tremoro) registravimas.
Nustatytas tiesioginis treniruotumo ir kūno padėties
pusiausvyros išlaikymo erdvėje ryšys: juo geresnis treniruotumas, juo
stabilesnė kūno padėtis; mažiau treniruoto kūno padėties svyravimas, rankų
drebulio amplitudė didesnė
Pablogėjusi judesių koordinacija
- vienas pirmųjų sportininko pervargimo simptomų. Nervų sistemos koordinacinės
funkcijos tyrimas prieš treniruotes ir po jų leidžia įvertinti sportininko
nuovargio dydį. Centrinės nervų sistemos funkcinei būklei įvertinti sporto
medicinoje taikoma ir elektroencęfalogrfija (EEG) - tai galvos
smegenų didžiųjų pusrutulių žievės bioelektrinių srovių (posinapsinių
potencialų) registravimo metodas.
Elektroencefalogramos priklauso nuo sportininkų treniruotumo. Individualiai tiriant galvos smegenų biosroves ramybės metu ir po fizinio krūvio, nustaryta, kad juo didesnis treniruotumas, juo ryškesnė aferentinės impulsacijos ekonomija ir stipresnis galvos smegenų didžiųjų, pusrutulių centrų tarpusavio ryšys. Vertinant centrinės nervų sistemos funkcinę būklę elektroencefalografijos metodu, nustatomas šviesos blyksnių susiliejimo kritinis slenkstis, arba ritmų suvokimo reakcija.
Registruojant elektroencefalogramą, tiriamasis dirginamas blyksinčiais šviesos signalais, kurių dažnis nuo 8 iki 30 Hz. Tas dirgiklio dažnis, kuris nesukelia elektroencefalogramos biosrovių kitimų, vadinamas šviesos blyksnių susiliejimo kritiniu slenksčiu.
Pervargus arba persitreniravus jų suvokimas beveik išnyksta, ir EEG ritmų kitimų nėra. EEG leidžia įvertinti centrinės nervų sistemos atsparumą hipoksijai, kuri dažnai atsiranda dėl didelių fizinių krūvių.
Gerai treniruotiems sportininkams galvos smegenų biosrovių kitimų atsiranda sumažėjus deguonies kiekiui kraujyje daug labiau negu nepakankamai treniruotiems žmonėms. EEG vertė yra didelė atliekant nuodugnesnius centrinės nervų sistemos tyrimus, kai sportininkas turi neurologinio pobūdžio nusiskundimų, ypač jei jis yra patyręs galvos smegenų traumą.
Biosrovės užrašomos sudėtinga kreive, kurią dažnuminės analizės metodas leidžia suskirstyti į daugybę ją sudarančių svyravimų. Sveiko žmogaus EEG dominuoja alfa ritma, beta ritmas, delta ritmas, teta ritmas.
Elektroencefalogramos priklauso nuo sportininkų treniruotumo. Individualiai tiriant galvos smegenų biosroves ramybės metu ir po fizinio krūvio, nustaryta, kad juo didesnis treniruotumas, juo ryškesnė aferentinės impulsacijos ekonomija ir stipresnis galvos smegenų didžiųjų, pusrutulių centrų tarpusavio ryšys. Vertinant centrinės nervų sistemos funkcinę būklę elektroencefalografijos metodu, nustatomas šviesos blyksnių susiliejimo kritinis slenkstis, arba ritmų suvokimo reakcija.
Registruojant elektroencefalogramą, tiriamasis dirginamas blyksinčiais šviesos signalais, kurių dažnis nuo 8 iki 30 Hz. Tas dirgiklio dažnis, kuris nesukelia elektroencefalogramos biosrovių kitimų, vadinamas šviesos blyksnių susiliejimo kritiniu slenksčiu.
Pervargus arba persitreniravus jų suvokimas beveik išnyksta, ir EEG ritmų kitimų nėra. EEG leidžia įvertinti centrinės nervų sistemos atsparumą hipoksijai, kuri dažnai atsiranda dėl didelių fizinių krūvių.
Gerai treniruotiems sportininkams galvos smegenų biosrovių kitimų atsiranda sumažėjus deguonies kiekiui kraujyje daug labiau negu nepakankamai treniruotiems žmonėms. EEG vertė yra didelė atliekant nuodugnesnius centrinės nervų sistemos tyrimus, kai sportininkas turi neurologinio pobūdžio nusiskundimų, ypač jei jis yra patyręs galvos smegenų traumą.
Tuomet EEG galima nustatyti patologinių procesų pobūdį ir lokalizacijų, liekamuosius galvos smegenų traumų padarinius.
Centrinės nervų sistemos funkcinei būklei įvertinti
dažnai taikomas reakciometrijos metodas, kuriuo nustatomas
judesio slaptasis periodas. Judesio slaptasis, arba latentinis, periodas yra
laikas nuo dirginimo pradžios iki reagavimo į tą dirginimą. Jis gali, būti
refleksinis ir sąmoningas.
Refleksinio judesio slaptasis periodas atitinka reflekso laika ir apima šiuos momentus: receptoriaus dirginimą, dirginimo perdavimą į nervinius centrus, o juose - iš vienų neuronų į kitus, dirginimo perdavimą iš centrų į efektorių ir šio organo latentinį periodą.
Sąmoningo judesio slaptasis periodas apima tuos pačius momentus kaip ir relleksinio judesio, tačiau jame dalyvauja ir didžiosios galvos smegenys - jų žievė. Dalyvaujant smegenų žievei, žmogus reaguoja sąmoningai, pats įvertina dirgiklį arba išskiria jį iš kitų dirgiklių komplekso.
Kiekvienam tiriamajam būdinga maždaug vienodas reagavimo laikas į nesudėtingą dirgiklį (atliekant tas pačias ar panašias užduotis). Sąmoningo reagavimo į garsą laikas yra vidutiniškai 140 msek., į šviesą - 180 msek.,į odos dirginimą elektra - 155 msek.
Refleksinio judesio slaptasis periodas atitinka reflekso laika ir apima šiuos momentus: receptoriaus dirginimą, dirginimo perdavimą į nervinius centrus, o juose - iš vienų neuronų į kitus, dirginimo perdavimą iš centrų į efektorių ir šio organo latentinį periodą.
Sąmoningo judesio slaptasis periodas apima tuos pačius momentus kaip ir relleksinio judesio, tačiau jame dalyvauja ir didžiosios galvos smegenys - jų žievė. Dalyvaujant smegenų žievei, žmogus reaguoja sąmoningai, pats įvertina dirgiklį arba išskiria jį iš kitų dirgiklių komplekso.
Todėl šis periodas vadinamas sąmoningo reagavimo laiku, arba psichine reakcijai.
Kiekvienam tiriamajam būdinga maždaug vienodas reagavimo laikas į nesudėtingą dirgiklį (atliekant tas pačias ar panašias užduotis). Sąmoningo reagavimo į garsą laikas yra vidutiniškai 140 msek., į šviesą - 180 msek.,į odos dirginimą elektra - 155 msek.
Reagavimo laikas į diferencijuotą (sudėtingą)
dirgiklį labai priklauso nuo užduoties. Juo sudėtingesnė užduotis, juo
daugiau reikia laiko jai įveikti. Jeigu skirtumas tarp nediferencijuoto ir
diferencijuoto reagavimo laiko yra didesnis negu 100 msek., laikoma, kad
nervinių procesų paslankumas nedidelių o reagavimas lėtokas, užslopintas.
Diferencijuotos užduoties metu žiūrima į daromų klaidų skaičių. Centrinės nervų sistemos funkcinę būklę galima įvertinti korektūriniu tyrimo metodu. Korektūrinio tyrimo duomenimis vertinami tokie nervų sistemos funkcinės būldės ypatumai kaip judesio reakcijos specializacija ir įsitvirtinimo greitis, taip pat tos aukštosios nervinės veiklos ypatybės, kurios priklauso nuo sportininko fizinio parengtumo, t. y. nervinių procesų stiprumo, paslankumo ir pusiausvyros.
Diferencijuotos užduoties metu žiūrima į daromų klaidų skaičių. Centrinės nervų sistemos funkcinę būklę galima įvertinti korektūriniu tyrimo metodu. Korektūrinio tyrimo duomenimis vertinami tokie nervų sistemos funkcinės būldės ypatumai kaip judesio reakcijos specializacija ir įsitvirtinimo greitis, taip pat tos aukštosios nervinės veiklos ypatybės, kurios priklauso nuo sportininko fizinio parengtumo, t. y. nervinių procesų stiprumo, paslankumo ir pusiausvyros.
Sportininko centrinės nervų sistemos tyrimai leidžia
nustatyti ne tik organizmo nervų sistemos veiklos funkcinės būklės ypatumus ir
kitimus dėl treniruočių ir varžybų, bet ir kai kuriuos šios sistemos veiklos
sutrikimus bei ligas, labai svarbias bendrojoje sportininkų ligų struktūroje.
Dažnai tų ligų priežastys yra neracionalios sporto treniruotės, kuriose fiziniai ir psichiniai krūviai viršija organizmo funkcines galimybes. Pažeidžiantys centrinę nervų sistemą krūviai dar labiau ją veikia, kai treniruojamasi visiškai neišgydžius lėtinės infekcijos židinių, somatinių ir infekcinių sutrikimų, kai organizmas nepakankamai prisitaikęs prie nepalankių aplinkos veiksnių.
Dažnai tų ligų priežastys yra neracionalios sporto treniruotės, kuriose fiziniai ir psichiniai krūviai viršija organizmo funkcines galimybes. Pažeidžiantys centrinę nervų sistemą krūviai dar labiau ją veikia, kai treniruojamasi visiškai neišgydžius lėtinės infekcijos židinių, somatinių ir infekcinių sutrikimų, kai organizmas nepakankamai prisitaikęs prie nepalankių aplinkos veiksnių.
Iš centrinės nervų sistemos pažeidimų tarp sportininkų labiausiai paplitusi yra disomnija ir neuroziniai sutrikimai.