› › Elektrostimuliacija (ES)

Elektrostimuliacija (ES)



Impulsinės srovės veikia dirginančiai, stimuliuojančiai. 

Aktyvusis elektrodas yra katodas (+) audiniai dirginami atskirais impulsais, jų serijomis, keletu impulsų, tam tikro dažnio ritmiškais impulsais. ES atliekama įv formos impulsinėm srovėm.
Norint kad stimuliuojamas audinys susitrauktų kuo natūraliau naudojami impulsai sugebantys per trumpiausią laiką pasiekti max efektą.

Atliekant ES mechaniškai nepažeidžiamas odos vientisumas. Ji atliekma per odą. Tai vadinama transkutaninė stimuliacija ES poveikis audiniams.

Natūralus raumens susitraukimas savo struktūra iš esmės skiriasi nuo susitraukimo, sukelto elektros stimuliatoriumi.
Stimuliuojant imulsinėm srovėm raumens jėga ir ištvermė vystosi greičiau.
Stimuliuojami organai  ir audiniai akytvina veiklą (raumenio susitraukimą) svarbiausias veiksnys
susitraukime dalyvaujančių neuromotorinių vienetų kiekis.

 Juo daugiau jų dalyvauja, tuo raumuo stipriau susitraukia. 

ES – jos poveikyje raumenyse padidėja glikogeno ATF, mioglobino, fosforo rūgšties kiekis, Pagreitėja jų resintezė. ES gerina griaučių raumenų kraujo apytaką.
Fibriliaciniai raumens susitraukimai (kai stimuliuojant pradeda trukčioti paninės skaidulos visam raumeniui dar nesusitraukinėjant) padidina raumenyje esančio kraujo kiekįb 10–15proc.

Nedeformuojant kraujagyslių spindžio, nesutrigdant kraujotakos. 
Fibriliacinis raumens susitraukimas ES metu raumens beveik nenuvargina.
Ligonių raumenų stiprinimas ES metu atliekamas submaximalia jėga (75 proc. Maximaliai galimos
jėgos) ir kuo ilgiausią pauzę tarp raumens susitraukimų turinčiu režimu.
Tiek fibriliaciniai raumens susitraukimai, tiek susitraukinėjimas submaxiamalia jėga pagerina periferinę kraujo apytaką.

Gydomasis efektas:
  1. stimuliuoja nervus ir raumenis
  2. gerina audinių mitybą
  3. išplečia kraujag
  4. gerina medž apykaitą.
Indikacijos:
  1. pirminė raumenų hipotrofija, atrofija, jėgos, ištvermės sumažėjimas dėl periferinių judinamųjų
    nervų pakenkimų.
  2. antrinė raumenų atrofija, po ilgos imobilizacijos lūžus kaulams. Hipodinamijos sergant sąnarių ligomis arpo jų traumų.
  3. vangūs paralyžiai su skausminiu sindromu ir mitybos pakenkimu.
  4. diafragmos, kvėpuojamųjų raumenų gerklų raumenų f- jos nusilpimas.
  5. angiopatijos, obliteruojantis endarterijitas, trofinės opos, pragulos sergant cukralige.
  6. malšinti skausmui
  7. skrandžio, žarnyno, šlapimo išskyrimo f – joms grąžinti.
  8. šlapimo pūslės, šlapimtakių, gimdos motorikos patologija.
Kontraindikacijos:
  1. karščiavimas kai temp 37,5
  2. sunki būklė
  3. jautrumas elektros srovei
  4. įvairaus pobūdžio kraujavimai
  5. odos pūliniai elektrodų uždėjimo vietose.
  6. jei inkstų ir tulžies pūslės akmenligė ir su uždegiminiais procesais.
  7. ūminis tromboflevitas, venų išsiplėtimas, ūminė tuberkuliozė.
  8. kaulų lūžiai iki jų konsulidacijos
  9. ūmūs pūlingi uždegiminiai procesai
  10. spąstiniai paralyžiai ir parezės
  11. ankstyvi kontraktūros požymiai
  12. sąnarių ankilozė
  13. hemoraginis insultas
  14. būklė po tromboembolinių komplikacijų.
Metodikos:

Atlikus elektrodiagnostiką  ir nustačius rauens nervo degeneracijos laipsnį parenkami optimalūs
elektrostimuliacijos (ES) parametrai ir dirginami nervai ir raumenys.

Esant mažiau išreikštam pakenkimui taikoma monopoliarinė metodika.
Akyvusis elektrodas (dydis iki 4 kv. cm)  su chidrofiliniu pamušalu dedamas nervo ar atitinkamų raumens taškų projekcijoje (erbotaškai), o kitas elektrodas ( 100 kv cm ploto) fiksuojamas segmentinėje zonoje.

Esant ryškiai išreikštam patalog procesui naudojama bipoliarinė metodika. Jos metu abiejų elektrodų plotai vienodi (6 kv cm).
 Katodas dedamas aktyviojo erbo taško zonoje, o anodas – raumens perėjimo į sausgyslę vietoje.
Tags :