Kineziterapija-ligos
gydymas fiziniais ir fizikiniais veiksniais, tikslu sugrąžinti, koreguoti
ar adaptuoti ligos ar traumos pažeistas judėjimo funkcijas.
Kineziterapija
apima:
- Ištyrimas ir
įvertinimas;
- Lavinimas ir
atkūrimas;
- Prevencija.
Taikant kineziterapiją dalyvauja
kineziterapeutas, pacientas ir šeimos nariai. Jie sąveikauja įvertinant
judėjimo galimybes, nustatant individualius tikslus ir uždavinius ir naudoja
tik kineziterapijai būdingas žinias ir įgūdžius. Kineziterapijos metodikos
kinta priklausomai nuo to, kuriame sveikatos priežiūros ar sveikatingumo lygyje
vyksta kineziterapijos procesas.
Kineziterapinis
ištyrimas ir įvertinimas-pažeistų judėjimo funkcijų ištyrimas ir gautų rezultatų
įvertinimas.
Kineziterapinė
išvada/diagnozė-pateikiama kaip klinikinio proceso suvokimo rezultatas.
Kineziterapinė išvada nusakoma terminais, reiškančiais judėjimo sutrikimus,
funkcinius judėjimo funkcijos ribojimus, sugebėjimus.
Programos sudarymas prasideda nustatant
kineziterapijos poreikį, po to seka kineziterapijos plano vykdymas ir
koregavimas bendradarbiaujant su ligoniu, jo šeima ir sveikatos priežiūros
specialistais. Tuo atveju kai kineziterapija nėra tikslinga, nukreipiama į kitą
veiklą, pas kitus specialistus.
Kineziterapijos
procedūra atliekama siekiant įgyvendinti nustatytus tikslus, ją sudaro:
·
Pasyvūs judesiai;
·
Judesių skatinimas;
·
Fizikiniai elektroterapiniai veiksniai;
·
Mechaniniai veiksniai;
·
Funkcinė treniruotė;
·
Ligonio mokymas ir rekomendacijos;
·
Pagalbinių priemonių ir prietaisų pritaikymas;
·
Dokumentacijos rašymas;
·
Bendradarbiavimas su ligonio artimaisiais.