Laikysena - tai įprastinė žmognaus kūno padėtis stovint arba sėdint. Dažniausiai ji vertinama žmogui
stovint arba sėdint - apžiūrint nustatoma žmogaus galvos, kaklo ir liemens padėtis vertikalios linijos atžvilgiu.
Jei laikysena taisyklinga galva ir liemuo yra vertikalioje linijoje, pečiai truputį atlošti atgal, šiek tiek nuleisti ir yra vienoje linijoje, mentės prigludusios, stuburo fiziologiniai linkiai normalūs, krūtinės ląsta truputį išgaubta, pilvas įtrauktas, kojos per kelių ir klubo sąnarius tiesios. Laikyseną pradedama tirti nuo galvos padėties ir baigiama kojų padėtimi.
Galvos padėtis vertinama pagal jos santykį su
liemeniu.
Žiūrima, ar galva ir liemuo yra vienoje vertikalioje linijoje, ar neatsikišusi į priekį, ar nepakrypusi į dešinę arba kairę pusę.
Paskui vertinamas pečių lankas Žiūrima, ar nesiskiria pečių aukštis, ar abu vienodo pločio, ar nepakitusios mentės, jų padėtis.
Itin įdėmiai apžiūrimas stuburas. Kreipiamas dėmesys į kaklo ir juosmens (išlinkimą pirmyn) bei krūtinės ir kryžkaulio kįfozę (išlinkimą atgal).
Šie linkiai yra svarbūs stuburo funkcijai, nes mažina sukrėtimą einant, bėgant, šuoliuojant. Jei laikysena taisyklinga, stuburo linkiai nedideli. Jų kitimas lemia nugaros normą, t.y. nuo jų priklauso, kokia būna nugara:
Žiūrima, ar galva ir liemuo yra vienoje vertikalioje linijoje, ar neatsikišusi į priekį, ar nepakrypusi į dešinę arba kairę pusę.
Paskui vertinamas pečių lankas Žiūrima, ar nesiskiria pečių aukštis, ar abu vienodo pločio, ar nepakitusios mentės, jų padėtis.
Itin įdėmiai apžiūrimas stuburas. Kreipiamas dėmesys į kaklo ir juosmens (išlinkimą pirmyn) bei krūtinės ir kryžkaulio kįfozę (išlinkimą atgal).
Šie linkiai yra svarbūs stuburo funkcijai, nes mažina sukrėtimą einant, bėgant, šuoliuojant. Jei laikysena taisyklinga, stuburo linkiai nedideli. Jų kitimas lemia nugaros normą, t.y. nuo jų priklauso, kokia būna nugara:
1)
normali, jei fiziologiniai kaklo ir juosmens linkiai 3-4 cm;
2)
plokščia, jei linkiai mažesni kaip 3 cm;
3)
pakumpusi, jei kaklo linkis didesnis kaip 4 cm;
4) balno pavidalo, jei krūtinės ir
juosmens linkiai didesni kaip_4 cm.
Tiriant nustatoma, ar stuburas
nėra išlinkęs i šoną, t. y. ar nėra skoliozės.
Stuburo iškrypimai išryškėja tiriant talijos trikampius, t.y. ertmes tarp laisvai nuleistų rankų
ir talijos, jų forma ir dydis. Talijos trikampiai nustalomi tiriamąjį
apžiūrint iš nugaros.
Krūtinės ląsta gali būti:
1)
Plokščia, jei sumažėjęs priekinis užpakalinis krūtinės ląstos skersmuo, šonkauliai
nusileidę žemyn, smailus šonkaulių kampas;
2) cilindro
formos, jei šonkauliai yra horizontalūs, o tarpšonkaulinis kampas yra 90°;
3) kūgio
formos, jei šonkauliai yra horizontalūs, o tarpšonkaulinis kampas bukas.
Sirgusio tam tikromis ligomis žmogaus krūtinės ląstos
forma gali pasidaryti patotogiška (rachitiška, įdubusi, iškilusi,
asimetriška ir kt.).
Pilvo forma priklauso nuo pilvo
sienos raumenyno ir riebalinio sluoksnio išsivystymo. Ji aprašoma žiūrint iš
šono. Pilvas būna įdubęs, lygus, iškilęs, labai nudribęs.
Nustatoma kojų forma. Kojos būna:
- 1) normalios, jei ramiai stovint susiglaudžia šlaunys, keliai, blauzdos bei kulnai ir lieka nedidelis tarpas žemiau kelių ir virš vidinių kulkšnelių;
- 2) X formos, jei suglaudus kelius kulnai nesusiglaudžia;
- 3) O formos, jei suglaudus kulnus, keliai nesusiglaudžia, o tarp jų galima įkišti šonu pasuktą delną.
Antroposkopijos metu atliekama ir bendroji kūno
apžiūra. Vertinant odos ir poodžio būklę, aprašoma odos spalva, jos
paviršiaus elastingumas, drėgnumas, pigmentacija, apžiūrima, ar nėra
patologinių odos kitimų (bėrimų, nuospaudų, nutrynimų, pooperacinių ar
potrauminių randų), kurie gali trukdyti funkcijai arba nurodyti liguistą būklę.
Poodžio riebalų kiekis vertinamas taip: normalus,
padidėjęs,sumažėjęs - tai rodo kūno mitybą. Riebalų kiekis
nustatomas apžiūrint poodinio sluoksnio storį, ypač riebalų telkimosi vietose (pilvo,
šlaunų ir kt. srityse), odos būklę (ar ji įsitempusi, blizganti, suplonėjusi)
ir odos raukšlių pobūdį (ar jų daug ir kur, ar išsilyginusios ir jų nematyti),
taip pat odą paspaudžiant ar suimant į raukšlę, apytiksliai įvertinamas jos
storis. Apžiūrint odą ir poodį, nustatoma kraujagyslių, ypač venų,
būklė.
Raumenyno išsivystymo vertinimas pagal reljefo
ryškumą, įtemptus galūnių, nugaros ar pilvo raumenis. Vertinama trim
balais: ryškus, vidutinis, neryškus.
Pėdos formos vertinimas
Pėdos forma vertinama apžiūrint
pėdos skliautą. Šis metodas vadinamas plantaskopija. Plantaskopijos
metu tiriamasis atsistoja basomis kojomis, ant kieto pagrindo, pėdos viena
šalia kitos per 10-15cm, ir žiūrima, ar yra pėdų
skliautas. Jeigu pėdų vidinės pusės nesiekia atraminės plokštumos ir yra
ryškus pėdos skliautas, tai pėda normali. Jei skliautas prisispaudžia
prie atraminės plokstuiaos, gali būti plokščiapėdystė