Laikysenos vertinimas ir bendroji kūno apžiūra


Laikysena - tai įprastinė žmognaus kūno padėtis stovint arba sėdint. Dažniausiai ji vertinama žmogui
stovint arba sėdint - apžiūrint nustatoma žmogaus galvos, kaklo ir lie­mens padėtis vertikalios linijos atžvilgiu.

Jei laikysena taisyklinga galva ir liemuo yra verti­kalioje linijoje, pečiai truputį atlošti atgal, šiek tiek nuleisti ir yra vienoje linijoje, mentės pri­gludusios, stuburo fiziologiniai linkiai norma­lūs, krūtinės ląsta truputį išgaubta, pilvas įtrauktas, kojos per kelių ir klubo sąnarius tie­sios. Laikyseną pradedama tirti nuo galvos padėties ir baigiama kojų padėtimi.

Galvos padėtis vertinama pagal jos santykį su liemeniu.
Žiūrima, ar galva ir liemuo yra vienoje vertikalioje linijoje, ar neatsikišusi į priekį, ar nepakrypusi į dešinę arba kairę pusę.
Paskui vertinamas pečių lankas Žiūrima, ar nesiskiria pečių aukštis, ar abu vienodo pločio, ar nepakitusios mentės, jų padėtis.

Itin įdėmiai apžiūrimas stuburas. Kreipiamas dėmesys į kaklo ir juosmens  (išlinkimą pirmyn) bei krūtinės ir kryžkaulio kįfozę (išlinkimą atgal).

Šie linkiai yra svarbūs stuburo funkcijai, nes mažina  sukrėtimą einant, bėgant, šuoliuojant. Jei laikysena taisyklinga, stuburo linkiai nedideli. Jų kitimas lemia nugaros normą, t.y. nuo jų priklauso, kokia būna nugara:

1)    normali, jei fiziologiniai kaklo ir juosmens linkiai 3-4 cm;
2)   plokščia, jei linkiai mažesni kaip 3 cm;
3)   pakumpusi, jei kaklo linkis didesnis kaip 4 cm;
4)    balno pavidalo, jei krūtinės ir juosmens linkiai didesni  kaip_4 cm.
Tiriant nustatoma, ar stuburas nėra išlinkęs i šoną, t. y. ar nėra skoliozės.
Stuburo iškrypimai išryškėja tiriant talijos trikampius, t.y. ertmes tarp laisvai nuleistų rankų ir talijos, jų forma ir dydis. Talijos trikampiai nustalomi ti­riamąjį apžiūrint iš nugaros.

Krūtinės ląsta gali būti:
1)      Plokščia, jei sumažėjęs priekinis užpakalinis krūtinės ląstos skersmuo, šonkauliai nusileidę žemyn, smailus šonkaulių kampas;
2)      cilindro formos, jei šonkauliai yra horizontalūs, o tarpšonkaulinis kampas yra 90°;
3)      kūgio formos, jei šonkauliai yra horizontalūs, o tarpšonkaulinis kampas bukas.
Sirgusio tam tikromis ligomis žmogaus krūtinės ląstos forma gali pasidaryti patotogiška (rachitiška, įdubusi, iškilusi, asimetriška ir kt.).   

 Pilvo forma priklauso nuo pilvo sienos raumenyno ir riebalinio sluoks­nio išsivystymo. Ji aprašoma žiūrint iš šono. Pilvas būna įdubęs, lygus, iškilęs, labai nudribęs.

Nustatoma kojų forma.  Kojos būna:

  • 1)    normalios, jei ramiai stovint susiglaudžia šlaunys, keliai, blauzdos bei kulnai ir lieka nedidelis tarpas žemiau kelių ir virš vidinių kulkšnelių;
  • 2)    X formos, jei suglaudus kelius kulnai nesusiglaudžia;
  • 3) O formos, jei suglaudus kulnus, keliai nesusiglaudžia, o tarp jų galima įkišti šonu pasuktą delną.
Antroposkopijos metu atliekama ir bendroji kūno apžiūra. Vertinant odos ir poodžio būklę, aprašoma odos spalva, jos paviršiaus elastingumas, drėg­numas, pigmentacija, apžiūrima, ar nėra patologinių odos kitimų (bėrimų, nuospaudų, nutrynimų, pooperacinių ar potrauminių randų), kurie gali trukdyti funkcijai arba nurodyti liguistą būklę.

Poodžio riebalų kiekis vertinamas taip: normalus, padidėjęs,sumažėjęs - tai ro­do kūno mitybą. Riebalų kiekis nustatomas apžiūrint poodinio sluoksnio storį, ypač riebalų telkimosi vietose (pilvo, šlaunų ir kt. srityse), odos būklę (ar ji įsi­tempusi, blizganti, suplonėjusi) ir odos raukšlių pobūdį (ar jų daug ir kur, ar išsilyginusios ir jų nematyti), taip pat odą paspaudžiant ar suimant į raukšlę, apy­tiksliai įvertinamas jos storis. Apžiūrint odą ir poodį, nustatoma kraujagyslių, ypač venų, būklė.
Raumenyno išsivystymo vertinimas pagal reljefo ryškumą, įtemptus galūnių, nugaros ar pilvo raumenis. Vertinama trim balais: ryškus, vidutinis, neryškus.

Pėdos formos vertinimas
 Pėdos forma vertinama apžiūrint pėdos  skliautą.  Šis metodas vadinamas plantaskopija. Plantaskopijos metu tiriamasis atsistoja basomis kojomis, ant kieto pagrindo, pėdos viena šalia kitos per 10-15cm, ir žiūrima, ar yra pėdų skliautas. Jeigu pėdų vidinės pusės nesiekia atraminės plokštumos ir yra ryškus pėdos skliautas, tai pėda normali. Jei skliautas prisispaudžia prie atraminės plokstuiaos, gali būti plokščiapėdystė