Refleksiniai, pasyvūs ir aktyvūs pratimai ir jų taikymas vaikams Refleksiniai pratimai

Iki trijų mėnesių normaliems kūdikiams būna fiziologinė lenkiamųjų raumenų hipertrofija, kuri trukdo atlikti pasyviuosius pratimus. Taikomi refleksiniai pratimai, pagrįsti įgimtais refleksais. 

Kūdikiams KT galima skirti nuo 1,5 mėnesio. Taikomi refleksiniai pratimai, paremti nesąlyginių refleksų pasireiškimu:
– refleksiniai pėdų pratimai – kojų pirštų sulenkimas ir išskėtimas perbraukus per padą (Babinskio refleksas);
– "šokimas” lengvai prilietus kūdikio pėdutes prie stalo;
– gulint ant pilvo sulenktomis kojomis atsistumia nuo atramos (refleksinis šliaužimo–Bauerio refleksas);
– nugaros išlenkimas perbraukus pirštais per nugaros ilguosius raumenis iš apačios aukštyn ("galanto");
– pasivertimo refleksas: vaikui gulinčiam ant nugaros abi kojytės suimamos kartu ir truputį sukėlus lengvai paverčiama kartu su kūnu (kūnas–galva) į vieną, kurią nors pusę–galva, viršutinė liemens dalis ir visas vaiko kūnelis seka paskui tą judesį ir persiverčia.
– Taip pat išnaudojami padėties refleksai: kūdikį, gulintį ant pilvo, pakelia – galva ir viršutinė liemens dalis išsilenkia atgal;
– jei vaikas guli ant dešinio šono, pakėlus jį, galva ir liemuo palinksta į priešingą pusę.
Refleksinių judesių pagalba galima: stiprinti kojų ir rankų, pilvo ir nugaros raumenis, aktyvuoti bendrą vaiko organizmo reakciją į judesius.

      Pasyvūs pratimai
pradedami taikyti nuo 3-4 mėnesio. Iki šio laiko paprastai išnyksta fiziologinė galūnių raumenų hipertonija, neleidžianti atlikti pasyvių judesių. Kūdikiams dažniausiai taikomi trys masažo būdai: glostymas, trynimas ir maigymas. Masažas pradedamas nuo rankų arba kojų. Po to masažuojama krūtinė ir pilvas, vėliau vaikas paverčiamas ant pilvo ir masažuojamas nugarinis kūno paviršius.
3-6 mėnesių vaikų KT susideda iš refleksinių ir pasyvių pratimų derinamų su masažu.

      Aktyvūs pratimai
Aktyvius pratimus galima pradėti taikyti nuo 6 mėnesio, kada kūdikis pradeda šliaužioti, sėdėti ir stovėti. Refleksiniai pratimai nuo 6 mėnesio jau netaikomi, kadangi refleksiniai judesiai jau nyksta. Kūdikio kaulai lankstūs, todėl gali deformuotis netinkamai su juo elgiantis (prieš laiką pradėjus sodinti, aunant minkštus batelius ir pan.). 
Kūdikiui augant formuojasi stuburo linkiai. Kaklo lordozė susiformuoja apie 2-3 mėn., kai vaikas pradeda laikyti galvą, krūtinės kifozė – apie 6-7 mėn., kai kūdikis pradeda sėdėti, juosmens lordozė – apie 9-12 mėn., kai kūdikis pradeda stovėti. Iš pradžių šie linkiai vaikui atsigulus išnyksta. 6–10 mėnesių kūdikių KT susideda iš pasyvių ir aktyvių pratimų derinamų su masažu. Pasyvius pratimus palaipsniui išstumia aktyvūs. Savarankiškų judesių skatinimui naudojami gimnastikos prietaisai: suoliukai, kopėtėlės. Svarbūs aktyvieji pratimai, susiję su natūraliais vaiko judesiais: liemens sukimas į dešinę ir į kairę (pradinė padėtis – gulint ant pilvo ir ant nugaros), šliaužimas keturiomis.

Atliekami pratimai, kur reikia keisti kūno padėtis: iš gulimos ant pilvo į klūpėjimą ant kelių, ir stovimą padėtį laikant už rankų, iš gulimos ant nugaros padėties į sėdimą padėtį ir kt. Mažiau laiko skiriama masažui, nes kai kurie jo būdai taikomi įžanginėje ir baigiamojoje procedūros dalyje. Pasyvieji ir refleksiniai pratimai įtraukiami į KT procedūras, kai psichomotorinis vystymasis yra lėtas arba yra su liga susijusių nukrypimų. Procedūrų trukmė pirmaisiais metais svyruoja nuo 8 iki 15 minučių.

7 Bendra procedūrų trukmė gydomojo kurso pradžioje nuo 5 – 7 min., iki – 10 – 15 min. Žinant, kaip kūdikis auga, kaip tobulėja jo judesiai, galima atitinkamai parinkti fizinius pratimus ir pradinę padėtį. Svarbūs aktyvieji pratimai, susiję su natūraliais vaiko judesiais: liemens sukimas į dešinę ir į kairę (pradinė padėtis – gulint ant pilvo ir nugaros) šliaužimas keturiomis. Kūdikių, kurie moka sėdėti ir stovėti, pradinės padėtys – sėdima ir stovima. Būtina atsižvelgti į individualias vaiko galimybes. Atliekami pratimai, kur reikia keisti kūno padėtis: iš gulimos ant pilvo į klūpėjimą ant kelių, ir stovimą padėtį laikant už rankų, iš gulimos ant nugaros padėties į sėdimą padėtį ir kt. Mažiau laiko skiriama masažui, jis taikomas įžanginėje ir baigiamojoje dalyje. Pasyvieji ir refleksiniai pratimai įtraukiami į KT procedūras, kai psichomotorinis vystymas yra lėtas arba su liga susijusių nukrypimų.
KT su dvimečiais ir trimečiais vaikais. Dirbama individualiai kineziterapeutui padedant, pratimai derinami su garsinėmis komandomis, galima taikyti aktyviuosius imitacinius pratimus, taip pat aktyviuosius kvėpavimo pratimus.

Trimetis labai aktyviai juda, tobulėja pagrindiniai ėjimo, bėgimo, mėtymo įgūdžiai, atsiranda bėgimo ir šuolio elementai. Šio amžiaus vaikams jau galima taikyti specialias gydomąsias procedūras. Procedūrų trukmė 15 – 20 min. trečiaisiais gyvenimo metais atsiranda rankų ir kojų kryžminė koordinacija, polėkio fazė.

Ketvirtųjų metų pabaigoje vaikai jau pradeda greitai bėgioti, šokinėja į aukštį. Atsispirdami abi pėdas atplėšia 85 % vaikų. Mėtymo ir metimo veiksmus atliekami be liemens koordinuotų judesių. Vaikai sunkiai laiko pusiausvyrą, atlikdami pratimus lengvai praranda koordinaciją.

Penktaisiais gyvenimo metais pailgėja žingsnis ir sulėtėja ėjimo tempas. Bėgimas labiau koordinuotas, bendras žingsnio ilgis beveik padvigubėja. Darant šuolius iš vietos, atitraukiamos abi kojos, nutūpimas ant žemės dar nekoordinuotas. Metimai dar nepakankamai tikslūs.
Raumenys, kurie palaiko vertikalią kūno padėtį ( ir statines būsenas, judant) intensyviai pradeda didėti nuo 7 m.