Vaikų ligos: Skoliozė, Plokščiapadystė, Iškrypes stuburas

Kaip vadinami vaikų stuburo iškrypimai

Per didelis išlinkimas: lordozė, 
Per mažai išlenktas stuburas:kifozė, 
Iškrypes stuburas: skoliozė.


Skoliozė

Struktūrinė skoliozė - tai negrįžtamas šoninis stuburo iškrypimas su fiksuota slankstelių rotacija. Slankstelių kūnai sukasi link išgaubtos kreivės pusės, o keterinės ataugos sukasi į įgaubtos kreivės pusės.



1 .Idiopatinė skoliozė. Apie 75-85% skoliozės atvejų atsiranda be aiškios priežasties normaliems, sveikiems vaikams ir progresuoja jiems augant. Amžius, kada liga prasideda:
  • Vaikų skoliozė išsivysto 4-9 metų amžiuje, dažniau mergaitėms nei berniukams.
  • Paaugliška skoliozė, kuri yra dažniausia idiopatinės skoliozės rūšis, daugeliu atveju išsivysto jaunoms mergaitėms nuo 10 metų amžiaus iki skeleto augimo pabaigos (maždaug 15-16 metų).
  • Kūdikių skoliozė išsivysto nuo gimimo iki 3 metų dažniau berniukams nei mergaitėms.
2. Neuroraumeninė skoliozė. Apie 15-20% struktūrinės skoliozės atvejų atsiranda dėl įgimtų ar įgytų neuropatinių ar miopatinių ligų ar sutrikimų. Neuropatinės priežastys gali būti:
  • Įgimtos (cerebrinis paralyžius).
  • Įgytos (priekinės raginės ląstelės liga, trauminė paraplegija).
  • Miopatinės priežastys (poliomielitai, miopatijos).
3. Osteopatinė skoliozė. Priežastys gali būti:
  • Įgimtos (įvairios slankstelių anomalijos).
  • Įgytos (rachitas, lūžiai, stuburo išnirimas).
Nestruktūrinė skoliozė - tai grįžtamasis stuburo iškrypimas, kuris gali būti pozicinės ar dinaminės prigimties. 

  • Slankstelių išsidėstyme nėra struktūrinių ar rotacinių pakitimų. 
  • Priežastys: skirtingas kojų ilgis, nugaros raumenų spazmai, pastovi simetriška laikysena. 
  • Iškrypimų formos gali būti: ilgas C formos iškrypimas; S formos iškrypimas.
Švelni skoliozė. Kai iškrypimas mažesnis nei 20 laipsnių. Kai iškrypimas yra mažesni nei 10 laipsnių, bendrojoje populiacijoje laikomi normaliais ir nereikalauja gydymo.

Vidutinė skoliozė. Iškrypimas nuo 20 laipsnių iki 40-50 laipsnių.


Vidutinė skoliozė yra tapatinama su ankstyvais struktūriniais pakitimais slanksteliuose ir krūtinės ląstoje.


Sunki skoliozė. Kai iškrypimas – nuo 40-50 laipsnių ir didesnis.
Skoliozės gydymas: raumenis stiprinantys pratimai, tempimo pratimai sutrumpėjusiems, gydomasis plaukimas, gydymas padėtimi, korsetai. Kvėpavimo pratimai: Gilaus kvėpavimo pratimai padeda
gerinti plaučių funkciją. Atliekant pilvo raumenų stiprinimo pratimus kvėpavimas turėtų būti diafragminis. Reiktų giliai kvėpuoti atliekant krūtinės raumens tempimo pratimus.
Stiprūs ir sutrumpėję būna šie raumenys (juos tempti):
  • Kaklą tiesiantieji
  • Šlaunį lenkiantieji
  • Juosmeninę stuburo dalį tiesiantieji
  • Pečius pritraukiantieji
  • Mažasis krūtinės raumuo
  • Tarpšonkauliniai raumenys.
Ištempti ir silpni būna šie raumenys (juos stiprinti):
  • Kaklą lenkiantys
  • Viršutinę kūno dalį tiesiantieji
  • Išorinis įstrižinis pilvo
  • Nugarinio šlaunies paviršiaus
  • Vidurinė ir apatinė trapecinio dalys.

Nestruktūrinės skoliozėm etiologija


  • 1) skirtingas kojų ilgis, 
  • 2) nugaros raumenų spazmai, 
  • 3) pastovi asimetriška laikysena

Iškrypimų lokalizacija ir formos: iškrypimo kryptis visada yra nustatoma pagal išgaubtumą. Pvz., jei pacientas turi dešinės pusės skoliozę krūtinės srityje, tai iškrypimo išgaubtumas bus paciento dešinėje, o įgaubtumas – kairėje.

Iškrypimų formos klasifikacija: ilgas C formos iškrypimas ir S formos iškrypimas.
Dažniausiai skiriami 4 iškrypimo laipsniai: I – 0 – 10 laips., II –10– 30 laips., III – 30 – 50 laips., IV – virš 50 laips. Prognoziškai svarbus Risser testas, t.y. dubens apofizių sukaulėjimo laipsnis ( 0 – IV), charakterizuojąs būsimo augimo potenciją.

Iškrypimų klasifikacija: 

  • a) švelni skoliozė, kai iškrypimas mažesnis nei 20 laips, kai iškrypimas yra mažesnis nei 10 laips, bendrojoje populiacijoje laikomi normaliais ir nereikalauja gydymo, 
  • b) vidutinė skoliozė, iškrypimas nuo 20 iki 40 – 50 laips., vidutinė skoliozė yra tapatinama su ankstyvais struktūriniais pakitimais slanksteliuose ir krūtinės ląstoje, 
  • c) sunki skoliozėm, kai iškrypimas  - nuo 40 – 50 laips ir daugiau.



Rotacinės deformacijos matavimas: slankstelių rotacija yra vertinama balais nuo 0 – 4 . 

  • a) 0 – nėra slankstelių rotacijos,
  • b) 1(+) ir 2(++) – slankstelių rotacija minimali, 
  • c) 3 (+++) žymi slankstelių rotacija, 
  • d) 4 (++++) labai didelė slankstelių rotacija.
Skoliozėm diagnozavimo procedūros

  • a) laikysenos įvertinimas, 
  • b) iškrypimo paslankumas (šoninio pasilenkimo testas, pasilenkimo pirmyn testas), 
  • c) raumenų jėgos įvertinimas.
Skoliozės gydymas: 

  • a) silpnus raumenys stiprinantys pratimai, 
  • b) tempimo pratimai sutrumpėjusiems raumenims, 
  • c) gydomasis plaukimas, 
  • d) gydymas padėtimi, 
  • e) korsetai, 
  • f) operacinis gydymas.
Liemens derotacija: buvo nustatyta, kad gilaus kvėpavimo ir šoninio liemens lenkimo pratimų (ištempti įgaubtą iškrypimo pusę) derinimas turi įtakos slankstelių derotacijai struktūrinės skoliozėm atveju. Šonkaulių judesiai gilaus kvėpavimo metu sukuria derotuojančią krūtinės slankstelius jėga.

Kifozė yra sheuermanno kifozė, įgimta kifozė.
Ištyrimas: Schobero (Oto) mėginys, Foresterio mėginys, atstumas tarp menčių matavimas, liemens raumenų statinės ištvermės nustatymas.
Stiprūs ir sutrumpėję būna šie raumenys (juos tempti): a) kaklą tiesiantieji, b) šlaunį lenkiantieji, c) juosmeninę stuburo dalį tiesiantieji, d) pečius pritraukiantys, d) mažasis krūtinės raumuo ir pečius pritraukiantys raumenys, e) tarpšonkauliniai raumenys. Ištempti ir silpni būna šie raumenys (juos stiprinti): a) kaklą lenkiantieji, b) viršutinę nugaros dalį tiesiantieji, c) išorinis įstrižinis pilvo, d) nugarinio šlaunies paviršiaus, e) vidurinė ir apatinė trapecinio dalys.
Kifozės gydymas: a) tempimo pratimai, b) raumenų stiprinimo, c) korsetai, d) operacijos.


Plokščiapėdystė -- Tai pėdos deformacija, kuriai būdingas nusileidęs išilginis skliautas, pakeltas pėdos išorinis kraštas, pirštai nusukti. Įgimta 4 – 5% žmonių ir įgyta – 95% visų atvejų. 37% iki 50 %  visų gyventojų turi įvairaus laipsnio plokščią pėdą. 

Jos išsivystimą gali sąlygoti: 

  • a) silpni blauzdos ir pėdos raumenys, 
  • b) ilgas stovėjimas bei vaikščiojimas, 
  • c) netinkamas apavas, 
  • d) antsvoris, 
  • e) įvairios ligos (rachitas, sąnarių uždegimai, pėdų kaulų traumos ir kt.).
Plokščiapėdystės gydymas: 

  • a) vonelės, 
  • b) masažas (pėdų ir blauzdų) 
  • c) pratimai stovint, sėdint.
Nešioti supinatorius visur, kur yra kietas pagrindas, vaikščioti basomis, niekada nesėdėti kojas pakišus po sėdmenimis, tinkamiausia sėdėsena yra „lotoso“ arba „turkiškoj“ padėtyje, vakarais atlikti pėdoms vandens procedūras t.y. šiltame, šiek tiek druskingame vandenyje pėdas lengvai pamasažuoti, pamankštinti perstatant nuo kulnų ant pirštų ir atvirkščiai, keletą kartų per dieną masažuoti pėdas, mankštinti pėdas ir blauzdas. Vaikai iki 7 metų vieną pratimą atlieka 4 – 6 k., nuo 7 – 14 metų atlieka 10 – 15 k., suaugusieji atlieka 15 – 20 k.

Šleivapėdystė
Pėda deformuota visose plokštumose. Gydymas:
• Konservatyvus gydymo metodas.
• Įgimtos šleivapėdystės deformacijų koregavimas kūdikiams paprastai prasideda manipuliacijų ir gipsavimo serijomis. Jei šis gydimo metodas nesėkmingas, naudojamas chirurginis gydimo metodas.
• Operacija yra indikuotina, kai konservatyviu gydymu nepavyksta koreguoti deformacijos arba, kai nepavyksta sumažinti disbalanso tarp inversiją ir eversiją atliekančių raumenų.
• Švelnus tempimas ir manipuliacijos. Raiščiai neturėtų būti tempiami per daug.
• Gerai suformuotas tam tikru kampu kojos gipsas. Gipsas išlaiko suformuotą korekciją ir leidžia tolesnį įtemptų struktūrų atpalaidavimą sekančios savaitės gipsavimui.
• Kaulai ir sąnariai atsistato su kiekvienu keičiamu gipsu dėl jaunų jungiamųjų audinių, kremzlių ir kaulų savybių, kurie reaguoja į pokyčius mechaninio dirgiklio kryptimi.
• Deformacijų korekcija paprastai pasiekiama per 6-8 savaites. pėdos korekcija palaikoma 3 mėnesius
visąlaik dėvint Denis - Browne įtvarą.

Kreivakaklystė
Požymiai: pakrypęs žandikaulis, nedidelis kaktos suplokštėjimas, mažesnė ir aukščiau esanti akis, aukščiau esanti ausis, ausies kaušelis puodelio formos, suplokštėjusi žandikaulio linija, kaklo sumažėjimas po ausimi, suplokštėjusi ausis(priešingos pusės). Teorijos susiję su sukamojo galvos raumens pakenkimu, esant įgimtai raumeninei kreivakaklystei yra:
  • Vaisiaus spaudimas  gimdos viduje
  • Raumenų trauma esant kompiliuotam gimdymui
  • Minkštųjų audinių spaudimas
  • Minkštųjų audinių apsigimimai.
Klinikiniai pogrupiai:
  • Vaikai, kuriems palpuojant sukamąjį galvos raumenį jaučiamas pabrinkimas ar pseudo-auglys (guzas).
  • Vaikai, kuriems nustatomas sukamojo galvos raumens įtempimas, bet nėra guzo.
  • Vaikai, kuriems nustatomi visi kreivakaklytės požymiai, bet nėra raumenų įtempimo ar guzo.
Diagnozuojama, kai pastebima: sukamojo galvos raumens pseudoauglys (guzas), nenormali galvos padėtis, sutrikusi kaklo judesių amplitudė, kaukolės asimetrija. KT tikslai:
1. Amžių atitinkantis aktyvus ir pasyvus kaklo bei liemens judesio amplitudės didinimas, jei galimas;
2. Kontraktūrų ar judesio amplitudės sumažėjimo prevencija, esant sukamojo galvos raumens pastorėjimui ar žymiai fibrozei;
3. Veido, galvos ir kaklo simetrijos siekimas;
4. Laikysenos reakcijų visomis kryptimis skatinimas;
5. Galvos ir kaklo padėties centravimas, laikant kūdikį stačiai, neleidžiant pakreipti galvos į pažeistą pusę;
6. Stambiosios motorikos simetrijos siekimas.
KT:
  • Įtemptų kaklo raumenų ir poodinių audinių masažas. Padeda didinti JA.
  • Gali būti taikoma sąnarių mobilizacija ir miofascialinis atpalaidavimas.
  • Gydomasis teipavimas kartais taikomas siekiant apsaugoti silpnus ir pertemptus raumenis.
  • Būtina stabilizuoti pečius ir laikyti krūtinę.
O ir X formos kojos
Vaikai normaliai gimsta O formos. Išlieka iki 18 mėn. 3-4 metų vaikų kojos būna X formos. Išlieka iki 6 metų. O formos kojų gydymas: specialūs batai, įtvarai, jei būklė sunki – chirurginis gydymas. X formos kojų gydymas: Esant nedideliam kojų iškrypimui, paprastai yra negydoma. Tam tikri pratimai gali sustiprinti aplink kelio sąnarį esančias struktūras, stabilizuoti kojų išlinkimą. Chirurginis gydymas yra taikomas tik tais atvejais jei kojų išlinkimas sukelia skausmą, jei sunku eiti, ar tai sukels vėliau gyvenime sveikatos problemas. Operacija paprastai atliekama ~ 10-11 metų, anksčiau, negu vaikas liausis augti. Taip pat rekomenduojamas kelio sąnario sutvirtinimas ar ortopediniai batai.

Perteso liga
Nekrozė, fragmentacija.
Osgood-Sclatterio liga
Keturgalvis šlaunies raumuo plėšia blauzdikaulio šiurkštumą – savo prisitvirtinimo vietą.
Tai būdinga 3-10 metų amžiaus vaikams. Klasikinis pav., kai skausmai pasireiškia naktį. Paprastai vaikas prabunda naktį ir skundžiasi abiejų kojų ar kelių skausmais. Trumpas masažas ar kojų patrynimas numalšina skausmus. Diena skausmai nebūdingi. Gydymas: tempimo pratimai, masažas.