CP
paplitimas:
·
Pasireiškia 2-3 naujagimiams iš 1000.
·
Berniukams
didesnė tikimybė nei mergaitėms.
·
CP atveju daugėja
(neišnešiotų naujagimių išgyvenemumas).
·
Dažniausiai
pasireiškia spastinis CP tipas (70%).
Cerebrinis paralyžius – raidos
sutrikimas, pasireiškiantis kūno padėties ir pusiausvyros sutrikimais,
atsiradusiais dėl smegenų dalių, kontroliuojančių raumenų veiklą ir valingus
judesius, pažeidimo. Jis yra dažniausia vaikų judėjimo negalios priežastis.
Taigi CP – tai raumenų silpnumas dėl nesuprendusių
galvos smegenų pakenkimo. Jis diagnozuojamas ankstyvojo amžiaus vaikams.
CP yra neurologinis neprogresuojantis sutrikimas (smegenų
pakenkimo lygis nedidėja). Jis gali būti įvairaus sunkumo laipsnio. Cp sunkumas
priklauso nuo smegenų pakenkimo dalies ir jo dydžio.
CP- tai sutrikimas, kuris labiausiai
ir dažniausiai paveikia: judėjimą, laikyseną, koordinaciją.
CP – raumenų ir judesių valdymo
sutrikimas. Jis yra neinfekcinis, nepaveldimas ir neišgydomas.
sutrikimas. Jis yra neinfekcinis, nepaveldimas ir neišgydomas.
CP
gali išsivystyti:
·
Nėštumo metu (75-80%);
·
Gimdymo metu (5-10%);
·
Ankstyvoje
kūdikystėje, dažniausiai iki 3 metų amžiaus (15%).
SMEGENYS
Smegenų vystymasis prasideda
ankstyvajame nėštumo laikotarpyje ir tęsiasi maždaug iki 3 metų amžiaus.
Smegenų pakenkimas šiuo metu gali sukelti CP. Pažeistose smegenyse sutrikdomas
susisiekimas iš smegenų į kūną ir iš kūno į smegenis.
Priklausomai
nuo to, kokia smegenų dalis pažeista, gali pasireikšti tokie CP simptomai:
·
Nenormalus
raumenų tonusas (hipo/hipertonusas).
·
Sutrikę refleksai
·
Sutrikusi
motorinė raida
·
Sutrikusi
koordinacija
·
Nevalingi
judesiai
·
Sutrikusi eisena
(netvirta)
·
„žirklinė“ eisena
(keliai sukasi į vidų ir susikryžiuoja kojos, eina ant pirštų galų).
·
Skeleto
deformacijos (sutrumpėjusios galūnės pažeistoje pusėje).
·
Sąnarių
kontraktūros, nejudrumas.
·
Sulenktos ir
pritrauktos prie kūno rankos.galvos nenulaikymas.
·
Rankų pirštų
skirtingas lenkimas, skėtimas.
·
Galvos sukimas į
vieną pusę.
Kiti
simptomai:
·
Spastiškumas.
·
Spazmai.
·
Kalbos, klausos,
regėjimo sutrikimai.
·
Rijimo
sutrikimai, seilėtekis.
·
Bendravimo,
elgesio, mokymosi sutrikimai.
·
Protinis
atsilikimas.
·
Kvėpavimo
problemos.
·
Maitinimosi,
šlapinimosi ir tuštinimosi kontrolės problemos.
·
Epilepsija.
CP
klasifikacija:
1. Spazminis
2. Atetozinis arba diskinetinis
3. Ataksinis
Mišrus (dviejų ar visų
trijų tipų požymiai).
Spazminis CP
Pakenkus
smegenų žievės dalį, kuri kontroliuoja judesius, vaikas serga spazminiu CP.
1) Tokie vaikai turi
padidėjusį raumenų tonusą arba hipertoniją (spazmiškumą).
2) Vaikų judesių amplitudė
sumažėjusi, raumenys būna įtempti. Įtempti raumenys yra silpni, galūnės dažnai
šaltos dėl kraujotakos sutrikimų.
3) Vaiko judesiai būna
gerokai mažesni, judėdamas jis greičiau vargsta. Kartu būna pakenkta ir rankų
veikla. Vaikas sunkiai paima daiktą, su juo žaidžia. Kartais jis rankas laiko
suspaustas į kumščius.
4) Vienas didžiausių pavojų
– kontraktūrų formavimasis. Dėl didelio raumenų tonuso, galūnių nejudrumo
atsiranda riboti sąnarių judesiai, kurie trukdo judėti, gali susiformuoti
kontraktūros ir deformacijos.
5) Gali iškrypti stuburas,
išnirti klubai. Sutrumpėja sausgyslės. šių ortopedinių komplikacijų išvengimas
– vienas pagrindinių terapijos uždavinių.
6) Gali būti nustatomos
keturios spazminio paralyžiaus formos. Jos diagnozuojamos pagal raumenų
pakenkimo vietą:
Spazminė diplegija, hemiplegija, kvadriplegija, triplegija, monoplegija.
Spazminė diplegija, hemiplegija, kvadriplegija, triplegija, monoplegija.
Spazminio paralyžiaus formos:
1. spazminė
diplegija. Jos metu daugiausia būna
pakenktos vaiko kojos. Ši forma dažniausiai stebima neišnešiotiems vaikams.
2. Spazminė
hemiplegija arba hemiparezė. vienpusis spazminis abiejų galūnių motorikos
sutrikimas. Ranka pažeidžiama labiau nei koja. Berniukam dažniau. Vyresniems
vaikams pasireiškia spazmiškumas, sustiprėję sausgysliniai refleksai, Babinskio
patologinis refleksas, tam tikrų raumenų silpnumas.
3. Spazminė kvadriplegija. Pasireiškia
visų galūnių paralyžiumi. Ši forma yra sunkiausia. Vaikams būdingi intelekto
sutrikimai. Jie dažnai negali kalbėti, būna maitinimo sunkumai, kvėpavimo
sutrikimai. Dėl didelio raumenų tonuso atsiranda ortopedinės problemos (klubo
išnirimai, kontraktūros, skoliozė ir kt.). Dažna epilepsija.
4. spazminė
triplegija ar monoplegija. Labiausiai sulekia neįgalimą. Pažeidžiamos
visos keturios galūnės. Bet rankos labiau nei kojos. Raidos sutikimo požymiai
nustatomi jau naujagimiams.
Ataksinis
CP
Pakenkus smegenėles, kurios
yra užpakalinėje galvos smegenų dalyje, vaikas turi pusiausvyros ir
koordinacijos problemų - ataksinis cerebrinis paralyžius,
kuris stebimas retai.
Nuo gimimo stebimas raumenų
suglebimas arba žemas raumenų tonusas (hipotonija).
Kalba lėta, balsas monotoniškas ir aritmiškas. Didelis
seilėtekis. Būna sutrikęs kramtymas, rijimas. Stebimi netikslūs rankų judesiai.
Dažnas protinis atsilikimas. Pradeda
vaikščioti 2- 4 m. Apie pusė iš jų turi protinės raidos sutrikimų
Atetozinis/Diskinezinis CP
Jei bus pakenkti požievio
branduoliai, esantys giliai smegenyse - diskinezinis cerebrinis paralyžius.
Diskinezija pasižymi
nevalingais judesiais, sukeliančiais netaisyklingą kūno padėtį. Sukelia didelis ekstrapiramidinės sistemos
pažeidimas dažniausiai dėl sunkios naujagimystės hipoksijos ar šoko, rečiau dėl
branduolinės geltos. Ankstyvieji požymiai hipotonija ir nestabili kūno padėtis.
Ilgai išlieka primityvūs refleksai. Tonuso sutrikimai ir nevalingi judesiai
dažniausiai pastebimi tik po pusmečio. Raumenų tonusas yra kintantis, didėja
bandant atlikti aktyvius judesius. Kaklo ir liemens raumenų hipotonija.
Mišrus CP
Mišrus sutrikimo tipas,
kada nustatomi dviejų ar trijų tipų požymius. Dažniausiai pasitaiko spazmiškumo
ir diskinezijos derinys.
CP priežastys:
Tikslios priežastys sukeliančios CP
iki šiol neaiškios.
Nėštumo
metu:
·
Daugybinis
nėštumas (dvynukai, trinukai).
·
Placentos
pažeidimai.
·
Infekcijos.
·
Prasta mityba.
·
Toksinės
medžiagos (nikotinas, alkoholis).
·
Motinos diabetas,
hipertiroidizmas, aukštas kraujospūdis.
·
Genetiniai
pokyčiai.
·
Vaisiaus smegenų
formavimosi sutrikimai, apsigimimai.
·
Motinos ir vaiko
kraujo Rh faktoriaus nesuderinamumas.
Gimimo
metu:
·
Priešlaikinis
gimdymas (40-50% vaikų turinčių CP būna neišnečšioti).
·
Gimdymo trauma.
·
Laikinas
kvėpavimo sustojimas, deguonies skola (smegenų hipoksija).
·
Dusulys.
·
Amniotinio
apvalkalo plyšimas (sąlygoja infekciją).
·
Maža kūno masė.
Po
gimdymo:
·
Pirmus trejus
gyvenimo metus cerebrinio paralyžiaus priežastimi būna galvos traumos.
·
Persirgtos CNS
ligos (meningitai, encefalitai).
·
Smegenų
kraujosrūvos.
·
Smegenų
pakenkimas, esant nepakankamam jų aprūpinimui deguonimi.
·
Stipri gelta.
CP diagnozavimas.
CP dažniausiai diagnozuojama kelių
mėnesių – 1-3 metų amžiaus mažyliams.
Įtariant
vaikų CP, atliekamas neurologinis ištyrimas:
·
Tikrinami
refleksai.
·
Raumenų judesiai.
·
Jėga.
·
Tonusas.
·
Jutimai.
·
Pusiausvyra.
·
Klausa, rega,
intelektas.
·
Atlikamas galvos
smegenų echoskopija.
·
Jei reikia, kompiuterinė
galvos smegenų tomografija, magnetinis rezonansas, EMG.
CP
poveikis kaulams:
·
Sergantiems CP
būdingas kaulėtumas, kuris rodo kad yra raumenų deficitas.
·
Kaulai būna
ploni.
·
Atrofuojasi
sąnarinės kremzlės.
·
Siaurėja sąnarinė
erdvė, deformuojasi sąnariai.
·
Raumenų
spąstiškumas ir pakitusi eisena trukdo kaulų ir viso skeleto normaliam
formavimuisi.
·
Dėl to sergantys
CP dažnai yra žemesni ir smulkesni.
·
Kaulai gali augti
nevienodai, ilgio skirtumai (viena galūnė ilgesnė).
Prognozė:
·
CP
neprognozuojanti liga, tačiau su laiku būklė gali pasunkėti dėl lydinčių
simptomų paaštėjimo.
·
Pradėjus gydymą
nuo vaikystės galima sumažinti ligos pasireiškimo laipsnį.
·
Galimybė gyventi
nepriklausomai priklauso nuo CP išsivystymo lygio.
·
Daug žmonių su CP
gali eiti į mokyklą, dirbti, kurti šeimą.
CP
gydymas:
·
Nėra gydymo,
kuris visiškai pagydytų CP.
·
Taikoms
įvairiausios gydymo formos padedančios kiek įmanoma palengvinti esamus
simptomus ir gyvenimo kokybę.
·
Kuo anksčiau
pradedamas gydymas, tuo geresnių rezultatų pasiekiama.
·
Kiekvienam vaikui
gydymas parenkamas individualiai.
Kompleksinis
gydymas apima:
·
Kineziterapiją.
·
Ergoterapiją.
·
Fizioterapiją.
·
Kalbos terapiją
(logopedai).
·
Muzikos terapiją.
·
Hidroterapiją.
·
Deguonies
terapiją.
·
Medikamentinį gydymą.
·
Chirurginį
gydymą.
·
Ortopedinių priemonių
palaikymą.
·
Gydymą botulino
toksinu (botokso injekcijomis).
·
Socialinį,
psichologinį ir protinį ugdymą.
Kineziterapijos
tikslai:
¥
Kontraktūrų
profilaktika.
¥
Vaiko padėties
gerinimas.
¥
Aktyvių judesių
mokymas.
¥
Eisenos
normalizavimas.
¥
Raumenų jėgos
didinimas.
¥
Savarankiškumo
formavimas.
CP gydymas
• Kineziterapija (pratimai,
padėties suteikimas, įtvarai, imobilizacija) yra pagrindinė vaikų, sergančių
cerebriniu paralyžiumi, gydymo dalis. Ji padeda vaikams išmokti valdyti
raumenis ir palaikyti pusiausvyrą, tapti kuo mažiau priklausomais.
• Kineziterapijos metu
vaikas turi būti mokomas teisingo judesio, sėdėjimo, stovėjimo, gulėjimo
padėčių, kurios leistų vaikui būti savarankiškesniu. Specialios padėtys leidžia
gerinti vaiko raumenų tonusą.
• Kineziterapeutas pritaiko
specialią įrangą vaiko sėdėjimui, stovėjimui, taiko specialius gydymo metodus
kontraktūrų ir deformacijų profilaktikai. Yra įvairių gydymo technikų ir būdų.
Vaikui pritaikomos ortopedinės priemonės (įtvarai kojoms ir rankoms).
• Pagrindinis gydymo tikslas
– sudaryti sąlygas, kad vaikas galėtų geriausiai vystytis.
• Cerebrinio paralyžiaus
išgydyti neįmanoma, tačiau bendradarbiaujant medikams ir tėvams galima daug
pasiekti, sumažinant cerebrinio paraly
žiaus sukeltas problemas ir padėti vaikui optimaliausiai vystytis.
žiaus sukeltas problemas ir padėti vaikui optimaliausiai vystytis.
VCP gydymas hipoterapijos metodu
• Yra atlikta daugelis
tyrimų, kurie įrodo teigiamą hipoterapijos poveikį vaikams su cp.
• Kai kurie mokslininkai
teigia, kad nėra nė vienos tokios veiksmingos intervencijos reguliuojant
raumenų tonusą kaip hipoterapija.
• Taip pat yra nustatytas
hipoterapijos poveikis laikysenai, pusiausvyrai bei skausmui.
• Hipoterapija yra gydymo
strategija, kuri naudoja ritminius arklio judesius gydyti asmenis su
neurologiniais pažeidimais.
• Jojiko dubens judesiai,
atsakant į arklio eiseną, yra panašūs į dubens judesius normalios žmogaus
eisenos metu.
• Jodinėjimo terapija yra
nukreipta pagerinti vaiko galimybę gauti ir apdoroti kūno sensorinę
informaciją, gautą iš lygaus ir ritmiško arklio judėjimo.
• Sėdint vaikui ant žirgo
įvairiose kūno padėtyse (gulint ant nugaros, ant pilvo, gulint ant šono,
šoninis sėdėjimas, ar įprastas sėdėjimas), vaikas nekontroliuoja
arklio, tačiau yra tiesiogiai jo įtakojamas ir atsako į arklio judesius.
Arklio šiluma, ritminiai arklio judesiai didina kraujo cirkuliaciją, mažina
raumenų tonusą ir skatina atsipalaiduoti vaikus su spastiniu cerebriniu
paralyžiumi.
• Arklio eisena judina
vaiką pirmyn ir atgal, sukeliant anterior ir porsterior dubens judesius.
• Be to, arklio judesiai į
šonus sukelia reciprokinį liemens šoninių lenkėjų aktyvavimą ir gali padėti
gerinti liemens stabilumą.