Normalaus
judesio komponentai:
1.
Normalus raumenų tonusas – raumens pasipriešinimas pasyviam judesiui,
kai žmogus atsipalaidavęs.
Hipotonusas – sumažėjęs tonusas. Nėra jokio pasipriešinimo
pasyviam judesiui.
Hepertonusas – padidėjęs tonusas.
Pasipriešinimas pasyviam judesiui didelis arba išvis negali būti judesio.
Posturalinis tonusas – kūno raum.
pasiruošimas išlaikyti kūno padėtį ar atlikti judesį. Jo dėka mes galime
išlaikyti vertikalią kūno padėtį prieš sunkio jėgą. Prisitaikoma prie skirtingo
ir kintančio atramos ploto. Dėl jo galima atlikti selektyvų judesį (sugebėjimas
atlikti judesį per vieną sąnarį). Posturalinio tonuso intensyvumas priklauso
nuo atramos ploto dydžio.
Atramos plotas – toks plotas, kurį
riboja kiekvienas kūno taškas besiliečiantis su kūno paviršiumi.
2.
Reciprokinė (abipusė) įnervacija – visų raum (agonistų, antagonistų ir
sinergistų) sąveika.
Agonistas – raum., kuris pradeda judesį
ir yra pagrindinis.
Antagonistas – yra priešingoje pusėje.
Sinergistas – pagalbinis raum.
Reciprokinė
inervacija atsiranda selektyvaus judesio metu ir judesio metu. Dėl jos įmanomas
kūno padėties išlaikymas ir judesys. Dėl jos įmanoma išlaikyti kūno pusiausvyrą
(kai kūno gravitacijos centras yra kūno atramos plote).
Dinaminis stabilumas – kai iš bet kurio
taško gali pajudėti.
Reciprokinė
įnervacija yra labai svarbi liemens valdymui, stabilumui.
3.
Sensorinis-motorinis, siunčiamasis-grįžtamasis ryšys.
Motorinės programos – komandų raumenims
junginys, kuris yra sudaromas prieš judesį. Judesių mokymas yra aktyvus
procesas, pacientas turi norėti pats išmokti judesio. Turi būti pacientas
motyvuotas.
4.
Pusiausvyros reakcijos:
1) ekvilibumo r-ja - padeda išlaikyti atramos plotą
2) atitaisymo r-ja - jos įsijungia, kai kūno masės centras
pasislenka už atramos ploto ribų. Susijusios su galvos, liemens ir galūnių
tarpusavio santykių ir jų santykiu su atrama. Jos pasireiškia jau kūdikystėje,
kai jis verčiasi.
3) apsauginės r-jos. Pasireiškia, kai kūno
masės centras pasislenka už atramos ribų ir nebesugeba jo grąžinti į normalią
padėtį (atramos ploto). Tada įsijungia apsauginės r-jos.
Atramos plotas gali būti:
1. stabilus, kietas
2. judantis
3. minkštas
5.
Biomechaninės raumenų savybės
Raumeninės skaidulos yra:
1. I-o tipo – lėtos
2. II-o A – greitos, lėtai vargsta
3. II-o B – greitos, greitai vargsta
Skiriasi
jų tam tikros savybės: susitraukimo greitis, jėga ir t.t.
Kūno raum. sąlyginai
galima suskirstyti:
1. Laikysenos raumenys (toniniai) – jų savybės: dideliu
plotu prisitvirtina, yra giliai išsidėstę, atlieka stabilizavijo f-ją. Juose
vyrauja I-o tipo skaidulos. (pvz. Skersinis pilvo raum.)
2. judesio raumenys (faziniai) – siauras tvirtinimosi
plotas, yra paviršiuje ir jie atlieka judinimo f-ją. Jiems reikia jėgos ir
reikia duoti pailsėti. Vyrauja II-o tipo skaidulos. (Pvz. Tiesusis pilvo
raum.).
Raumenų
savybės gali kisti, priklausomai nuo jų panaudojimo.