Kūno padėčių analizė. Judesių analizė ir paciento mokymas verstis, sėstis, stotis, vaikščioti

Kas svarbu:
1. Kūno segmentų rotacija - ji negalima be tiesimo ir lenkimo (turi būti pusiausvyra). Rotacija svarbi padėties išlaikymui ir visiems judesiams.
2. Kūno padėties adaptacija (sureguliavimas). Prieš bet kokį judesį turi būti pritaikyta kūno padėtis, kad galėtum atlikti judesį.
Kūnas išlaiko pusiausvyrą, galimi galūnių judesiai. Jis priklauso nuo žmogaus ir yra individualus.
3. Pagrindiniai kūno valdymo taškai pagal kuriuos analizuojam padėtis ir judesius.
                             a) proksimaliniai – galva, liemuo, pečiai, dubuo
                             b) distaliniai – plaštakos ir pėdos
                             c) centrinis – yra ties krūtinkaulio kardine atauga ir krūtininiu 8 slanksteliu.
4. Vidurio linija – isivaizduojama linija, kuri dalina kūną į kairę ir į dešinę sagitalioje plokšumoje. Alaiment – neutralus kūno dalių išsidėstymas.
                             Padėčių analizė reikalinga – kad žinotumėm kokia normali kūno padėtis ir, kad matyti pokyčius.
Pagrindinės kūno padėtys:
1. gulėjimas – ant nugaros, pilvo, šono;
2. sėdėjimas – be atramos, su atrama;
3. stovėjimas.
                             Padėtis gulint ant nugaros – dėl sunkio jėgos pečių juosta nusvyra atgal (priklauso nuo krūtinės raumenų tonuso, sutrumpėjimo). Viršutinės galūnės vidinė rotacija, nedidelis atitraukimas. Dubuo pasviręs atgal, padidėjęs klubo sąnario tiesimas (tai priklauso nuo sėdmenų dydžio), kojos išorinėje rotacijoje, šiek tiek atitrauktos. Pečių juosta ir dubuo pasislinkę atgal centrinio taško atžvilgiu. Vyrauja tiesejai. Norint išeiti iš šios padėties reikia suaktyvinti lenkiamuosius raumenis.
                             Padėtis gulint ant pilvo, kai galva pasukta į šoną – pečių juosta nusvirus pirmyn centrinio taško atžvilgiu, viršutinės galūnės vidinėj rotacijoj, lenkime ir pritraukime. Pėdos plantarinėje fleksijoje, vyrauja lenkėjų aktyvumas. Dubuo pasviręs pirmyn, klubo sąnarys lenkimo padėtyje, kojos ištiestos ir rotuotos į vidų. Išeiti iš padėties reikalingas tiesėjų aktyvumas.
                             Gulėjimas ant šono. Šonas ant kurio gulima pailgėja, o viršuje esantis – sutrumpėja. Pečių padėtis priklauso nuo pasvirimo. Jei žmogus pasviręs atgal atraminis petis protrakcijos padėtyje. O jei pirmyn – retrakcijos. Šonas ant kurio gilime padeda išlaikyti liemens stabilumą.
Sėdėjimas be atramos – padidėja dubens ir juosmeninės stuburo dalies tiesėjų aktyvimas. Pečių juosta vidinėje rotacijoje. Rankos pritrauktos, dubuo pasviręs pirmyn. Jei kojos sulenktos labiau  nei 90º tai priekinis dubens pasvirimas dar daugiau padidėje ir ant kuo aukštesnės kėdės sėdi ir padidėja priekinis pasvirimas. Dominuoja tiesėjai.
                             Sėdėjimas su atrama – dominuoja lenkėjai ir yra didesnis kūno atramos plotas.

                             Stovint- atramos plotas labai mažas, kūno dalių padėtis priklauso nuo raumenų įsitempimo, pusiausvyros ir raumenų tonuso. Normaliai stuburo linkiai šiek tiek suplokštėja, pečių juosta pasvirus pirmyn, dubuo neutralioje padėtyje (kai priekiniai ir užpakaliniai viršutiniai dygliai viename lygyje). Viršutinės galūnės vidinėj rotacijoj. Būtinas čiurnos sąnario mobilumas, kad išlaikyti pusiausvyrą.