Reabilitacijos
etapai:
·
1- as etapas
Pratimai
pradedami kaip galima ankščiau apie 3-ią(ne ankščiau)dieną po miokardo infarkto
ar koronarinių širdies kraujagyslių persodinimo, šuntavimo operacijos ir
tęsiasi visą buvimo ligoninėje laiką. Atliekamos 3 labai žemo intensyvumo
pratimų serijos per dieną.
Palaipsnė programa
1.
aktyvūs ar
aktyvūs su pagalba pratimai viršutinėms ar apatinėms galūnėms judesių
amplitudėms palaikyti. lovoje.
2.
aktyvūs pratimai
abiem kojom sėdint.
3.
Apšilimas – aktyvūs pratimai abiem kojoms sėdint apie 1 min.
Pratimai - nueiti 5-10 metrų
Nusiraminimas – gilaus kvėpavimo pratimai sėdint apie 5 min.
4.
Apšilimas – aktyvūs pratimai abiem kojoms sėdint apie 1 min.
Pratimai
– eiti 1 min
Nusiraminimas – gilus kvėpavimas sėdint apie 5 min.
5.
Apšilimas - aktyvūs pratimai abiem kojoms ir rankoms stovint
apie 2 min.
Pratimai
– eiti ar važiuoti dviračiu be
pasipriešinimo 2 min.
Nusiraminimas - gilus kvėpavimas sėdint 5 min.
6.
Apšilimas - Aktyvūs pratimai rankoms ir kojoms stovint apie 2min.
Pratimai - Eiti važiuoti dviračiu 3 min.
Nusiraminimas
- gilus kvėpavimas sėdint 5 min.
7.
Apšilimas - aktyvūs pratimai abiem kojom ir rankom stovint apie 2 min.
Pratimai: eiti ar važiuoti dviračiu 4 min.
Nusiraminimas - gilus
kvėpavimas sėdint 5 min.
8.
Apšilimas -
Aktyvūs pratimai abiem kojom ir rankom
stovint apie2 min.
Pratimai-
eiti važiuoti dviračiu 5 min
Nusiraminimas
- gilus kvėpavimas sėdint 5 min.
·
2 – as etapas
Jį
tęsia nuo 6 iki 12 savaičių. Vieną kartą
savaitėje būtinai su priežiūra grupinės
pratybos. Prieš tai atliekamas modifikuotas pratimų tolerancijos
testas, kad nustatyti saugų pratimo
atlikimo lygį. Pratimai skiriami apsaugoti nuo raumenų silpnumo ir
sveikatos būklės pablogėjimo.
Pratimų tipas – ėjimas ar stacionarus dviratis.
Procedūrų dažnumas – vieną kartą dienoje(vieną kartą savaitėje su
priežiūra)
Procedūros trukmė – laipsniškai didinti aerobinius pratimus nuo 5 min.
Iki 30 min.
Širdies susitraukimas – 70% nuo METT(modifikuotas pratimų
tolerancijos testas) ar 15 k/min. Žemiau išeminio lygio.
Apšilimas.
Stovint
rankos atitrauktos 90 laips.kampu. sukti
rankas 10 k. Pirmyn 10k atgal.
Pritūpimai
10 k.
Liemens
palenkimas kairėn 10k ir dešinėn 10k.
Liemens
rotacija po 10k.į kiekvieną pusę.
Ėjimas
žymėmis 10 žingsnių.
Kojos
kėlimas( šlaunies lenkimas) po 10 k.
Pečių
kėlimas ir nuleidimas po 10 k.
Kojos
atitraukimas po 10k. Į kiekvieną pusę.
Ėjimo programa(arba važiavimas stacionariu dviračiu)
Pasivaikščiojimo
tempas:
1.
5min
2.
10min
3.
15min
4.
20min
5.
25min
6.
30min
7.
30min
8.
30min ir truputi padidintas.
Nusiraminimas. Eiti palengva ar stovint
pernešti kūno svorį nuo vienos kojos ant
kitos 1-2min. Sėdint atsipalaidavus atlikti 4 serijas po 3 diafragminius
kvėpavimus su 1 min, poilsiu tarp jų.
Jie yra atliekami taip:
Per nosį įkvėpt per
nosį iškvėpt,
Per nosį įkvėpt per burną
iškvėpti
Per burną įkvėpti per nosį
iškvėpti
Per burną įkvėpti per burną iškvėpti.
·
- 3 - as etapas
Pradžioje atliekamas
standartinis pratimų tolerancijos testas(ETT).
12 savaičių
mankštinamasi treniruočių lygiu.
Pratimų tipas – ėjimas, lengvas bėgimas, stacionarus dviratis su pasipriešinimu.
Dažnumas – 3-5k.per savaitę
su širdies monitoringu(visi kartai)
Trukmė - 20-30min.
ŠSD – 70 -85% nuo maksimalaus
ŠSD parodyt ETT(pratimų tolerancijos testas)metu.
Dažnai po 12 savaičių
atliekamas antras ETT.
·
4 – etapas – palaikymo.
Tai
sunkiausia širdies ligų gydymo dalis, nes visa
atsakomybė krenta ant paciento dėl pratimo atlikimo. Ligoniams trūksta motyvacijos tęsti pratimus ir
palaikyti gerą sveikatos stovį.
Pacientas
skatinamas tęsti pratimų programą tuo lygiu, kuris buvo pasiektas
treniravimo etapo metu.
Rekomenduojama
mankštintis 3-4 k. Per savaitę visą gyvenimą.
Jei
širdis treniruojama su KT-to priežiūra,
ŠSD ir kraujo spaudimas registruojamas prieš pratimus, pratimų metu(
~5min.laikotarpiais) bei praėjus 3 ir5 min po treniruotės.
Jei
treniruojamasi be priežiūros pulsas tikrinamas prieš krūvį, krūvio metu ir po
jo. Nustatyti rodikliai lyginami su paciento simptomais, kad nustatytų pratimų
toleranciją ir asmens saugumą.
Atsargumo priemonės.
- užrašyti gyvybinius ženklus, širdies ritmą,
simptomus.
- nesportuoti 1-2val. po valgio
- vengti kvėpavimo sulaikymo
- vengti izometrinių pratimų
- vengti pratimų ypač šaltu ir karšto oru
- pasirūpinti tinkama apranga
- vengti rūkymo ne mažiau kaip 1 val. prieš
pratimus. Patartina visai nerūkyti
- pasirūpinti , kad bet koks pratimas nepablogintų
prieš pratimus buvusios sveikatos būklės.
Pratimai širdies
ligų reabilitacijai
Širdies ligų reabilitacijai
pratimai taikomi tam, kad atgauti ir palaikyti
paciento koronarinę funkciją optimaliu lygiu.
- fiziškai
- psichologiškai
- socialiai.
Pratimai
pradedami taikyti anksti ligoninėje ir
tęsiasi sveikimo fazės metu.
Palyginti
visai neseniai buvo atskleista antrinės prevencijos
koncepcija. Dabar yra žinoma rizikos
veiksniai išeminiai širdies susirgimams
atrasti. Juos galima ir minimalizuoti keičiant gyvenimo būdą. Nekontroliuojami:amžius,
vyriška lytis, postmenopauzinė būsena
Paveldimumas.
Kontruoliuojami: rūkymas,
hipertenzija, hiperlipidemija, nutukimas, diabetas, sėslus gyvenimo būdas, streso lygis/
asmenybės tipas.
Aerobiniai
pratimai yra širdies ligų reabilitacijos
programos pagrindas. Pratimų programos tikslas – gerinti gyvenimo
kokybę. Programos nauda yra įrodyti ir teoriškai, ir praktiškai. Yra
žinoma, kad ankstyvas judėjimas mažina lovos režimo neigiamą įtaką.
Lovos
režimo neigiamas poveikis pasireiškia rizika atsirati:
·
Tromboflebitui
·
Ortostatinei
hipertenzijai
·
Refleksinei tachikardijai
·
Sumažėjusiai
plaučių gyvybinei talpai
·
Nagativiam
nitrogeno proteinų balansui
·
Sumažėjusiai
griaučių raumenų masei, jėgai ir elastingumui.
Tipinė širdies ligų
reabilitacijos programa apima 4 etapus: ūmus, sveikimo, treniravimo, palaikymo
Visuose etapuose procedūra
susideda iš trijų dalių: apšilimo, aerobinių pratimų, nusiraminimo –
atsipalaidavimo
Apšilimo tikslas – laipsniškai didinti krūvį. Taikomi
mažo intensyvumo pratimai –tempimo, stiprinimo su pasipriešinimu.
Pratimai. idealu, jei apima
dideles raumenų grupes. Jie atliekami ritmiškai tam tikrą laiko tarpą ir tam
tikru pulso dažniu(ėjimas, važiavimas dviračiu, irklavimas, slidinėjimas,
plaukimas).
Nusiraminimo – žemo
intensyvumo pratimai ir atpalaidavimo
pratimai, laipsniškai mažinantys širdies apkrovimą.