Virškinimo
sistemos ligų požymiai:
1. Rijimo sutrikimai;
2. Apetito blogėjimas;
3. Atsirūgimas;
4. Rėmuo;
5. Įvairių sričių skausmai;
6. Pykinimas;
7. Vėmimas;
8. Viduriavimas;
9. Vidurių užkietėjimas;
10. Kraujavimas;
11. Gelta;
12. Padidėjęs pilvas;
13. Padidėjusios kepenys;
14. Sutrikusi skrandžio sekrecija;
15. Rentgenologiniu būdu nustatomi stemplės, skrandžio,
žarnų, tulžies pūslės pokyčiai.
1. Stemplės
ligos:
1) Kardiospazmas – stemplės liga, kada sutrinka jos lygiųjų raumenų motorika. Tai dažna liga, moterys serga dažniau.
Etiologija:
psichoemociniai įtempimai, turi reikšmės netinkama mityba, paveldėjimas.
Patogenezė: motorika gali trikti dvejopai:
• sulėtėti (gali atsirūgti maistu, atpylimas);
• pagreitėti (stemplė plečiasi).
Klinika:
sunkumo jausmas už krūtinkaulio, atpylimai – refliuksai, gali pykinti. Liga
tęsiasi metų metais. Ir dažnai kardiospazmas pereina į ezofagitą.
2) Ezofagitas – stemplės gleivinės uždegimas. Gali atsirasti išopėjimai (erozijos).
Ezofagito priežastys kaip ir kardiospazmo, bet didesnę reikšmę turi maisto nesukramtymas,
karštas, aštrus maistas. Mechaninis stemplės pažeidimas (žuvies kaulas
įstrigęs).
Klinika:
karščiavimas, skausmas, gniaužimas, rėmens griaužimas. Gali pažeisti raumenį,
jei pažeidžia giliai.
Stemplės išvarža – dažniausiai vienoje dalyje
(stemplės išsiplėtimas), kaupiasi maistas, kuris pūna, rūgsta. Dažniausiai
išvarža apatinėje dalyje, virš diafragmos, kartasi po diafragma. Blogiausia,
kai tas išsiplėtimas patenka į diafragmos angą. Anga užspausta,
maistasnepraeina, trūksta kraujagyslės ir audiniai toje vietoje apmiršta. Tada
atsiranda pykinimas, vėmimas (reikia operuoti). Gali būti atpylimas tamsiu
krauju. Ligonis bijo pavalgyti, iš pradžių tie jutimai atsiranda atsisėdus,
atsigulus. Skausmai.
Labai dažnai būna visos ligos kartu.
2. Skrandžio
ligos:
1) Skrandžio dyskinezija – kai sutrinka skrandžio
motorika ir maistas iš skrandžio evokuojamas labai greitai arba lėtai. Jei
greitai, tai maistas nespėja būti apvirškintas skrandyje. Jei lėtai – skrandis
persipildo, maistas užsistovi, rūgsta, pūna. Dalis maisto pakliūna atgal į
stemplę – refliuksas, rėmens griaužimas.
Priežastys
tokios pat, kaip stemplės uždegimo.
Klinika:
skausmai epigastriume, pykinimas, vėmimas, vidurių pūtimas, jei motorika sulėtėjusi
– žarnų gurgėjimas Jei motorika pagreitėjusi, gali būti raižančio pobūdžio
skausmai.
2) Gastritas – kai maistas skrandyje užsilaiko ir
vystosi uždegimas.
Lėtinis gastritas – lėtinis uždegiminis distrofinis
skrandžio gleivinės pakitimas sutrikdantis sekrecinę ir motorinę skrandžio
funkciją. Jis seka po ūmaus gastrito.
Priežastys:
nekokybiškas maistas, alkoholis, rūkymas, medikamentai, vitaminų ir baltymų
stoka.
Klinika:
sunkumas pavalgius, spaudimas epigastriume, atsirūgimas ir pykinimas, nemalonus
skonis burnoj (ypač rytais), pavalgius
atsirandantis skausmas. Skausmas atsiranda 1 – 2 val po valgio.
Ligos, kurių metu pasireiškia organizmo intoksikacija
(apsinuodyjimas), podagra, infekcinės ligos eina kartu.
Gali pasireikšti ir astenoneurozinis sindromas
(skundžiasi silpnumu bendru, nervingumu, galūnių prakaitavimu ir ŠKS
sutrikimais).
Skrandžio gleivinės uždegimas dažniausiai lėtinis. Ir
jis pereina į skrandžio opą.
3) Skrandžio opa – infekcinis susirgimas (Helikobakter
– sukėlėjas). Suardo gleivinę, raumeninį sluoksnį, kartais gali apimti visą
sienelę ir prakiurti – skrandžio perforacija. Tada maistas patenka į pilvą –
peritonitas (pilvo ertmės uždegimas). Skrandžio opos komplikacijos –
pragriaužia kraujegyslę. Tada kraujuoja – perfuzinis kraujavimas (iš lėto).
Išsivysto anemija, žmogus nusilpsta.
Klinika:
skausmas, kuris priklauso nuo opos vietos :jei apatinėje dalyje – skausmas
atsiranda tik pavalgius ir tęsiasi kol skrandis yra pilnas. Maudžiantis,
nestiprus skausmas, rėmuo, dažnai siejama su anoreksija.
Svarbu žinoti skrandžio rūgštingumą: padidėjęs –
skrandis dirginamas, motorika pagreitėja, žmogus greit junta alkį, ior
sumažėjęs. Skiriami antibiotikai.
12pirštės opa – lėtinė liga, kuriai būdinga 12pirštės
žarnos sienelės opasiekianti pogleivį ar serozinį sluoksnį.
Klinika:
alkio jausmas susijęs su skausmu (skausmas praeina pavalgius), rėmuo, vėmimas,
dirgliosios žarnos sindromas.
Opaligės komplikacijos:
• Opos penetravimas (plitimas);
• prievarčio stenozė (susiaurėjimas);
•Opos perforacija (prakiurimas);
• Kraujavimas;
•Opos suvėžėjimas.
Kineziterapija.
Pagrindiniai uždaviniai:
• Teigiamai veikti ligonio psichoemocinę būklę;
• Gerinti kvėpavimo funkciją;
• Stiprinti visą organizmą;
• Stiprinti pilvo preso raumenis;
• Stimuliuoti virškinamojo trakto funkciją
• Aktyvinti kraujo apytaką pilvo ertmėje ir mažajame
dubenyje;
• Veikti neurohumoralinę reguliaciją
• Judėjimo rėžimas:
- a) intensyvus fizinis krūvis slopina skrandžio sekrecinę nervinę fazę,
- b) vidutinis fizinis krūvis stimuliuoja skrandžio sekreciją (didėja sulčių sekrecija),
- c) nedidelis fizinis krūvis stimuliuoja skrandžio peristaltiką,
- d) didelis fizinis krūvis slopina skrandžio peristaltiką.
Virškinimo stimuliavimui taikomi nesudėtingi fiziniai
pratimai kartu su giliu kvėpavimu. Pratimai atliekami po valgio.
Kineziterapija
sergant gastritu.
• Procedūra pradedama nurimus skrandžio dirginimui;
• pirmomis dienomis netaikomi pratimai pilvo presui;
• Vėliau šie pratimai atliekami iš įvairių pradinių
padėčių;
• Procedūros trukmė – 25-30 min;
• KT atliekama prieš mineralinio vandens gėrimą;
• Po 10-15 dienų fizinis krūvis intensyvinamas;
• Atliekamas pilvo masažas;
• Gerėjant būklei, KT galima taikyti po mineralinio
vandens gėrimo ir lengvų pietų.
Kineziterapija
sergant opalige.
Kontraindikacijos:
• Kraujavimai (juodomis išmatomis tuštinasi);
• Penetruojanti opa.
Gulint atliekami bendralavinantys pratimai galūnėms,
kvėpavimo pratimai, vengiama pratimų didinančių vidinį pilvo ertmės spaudimą
(negalima pilvo presui, gilaus kvėpavimo – diafragminio kvėpavimo, pratimų su
pasipriešinimu pradinėse stadijose). 8 – 10 min atliekami pratimai. Vėliau
krūvis didinamas: skiriami pratimai sėdint, stovint, gulint, dozuotas ėjimas ir
lengvi pratimai polvo presui. Sąaugoms šalinti KT atliekama 30-40 min po purvo
aplikacijų.
3. Žarnyno
ligos.
1) Žarnyno dyskinezija – sutrinka žarnyno motorika,
gali sulėtėti ar pagreitėti.
Priežastys:
neadekvati mityba.
Jei motorika sulėtėja – vargina vidurių pūtimas. Jei
pagreitėja – raižymas, skausmas, viduriavimas.
Jei dyskinezija užsitęsia, vystosi ileitas – žarnų
uždegimas. Karščiavimas, skausmai, vidurių pūtimas, gurgėjimas. Jei procesas
nusileidžia žemyn, vystosi kolitas – storosios žarnos uždegimas. Būdinga dažnas
tuštinimąsis, skausmai, įtraukiami veniniai mazgai, kraujavimas, hemarojus gali
būti. Labai dažnai pakenkiama visa virškinimo sistema.
Lėtinis enteritas – ilgai trunkantis plonosios žarnos
uždegimas. Pagrindiniai požymiai: dėl nepakankamo maisto med-iagų kiekio
sutrikusios reazorbcijos. Tuštinamasi 4 – 6 k/parą, o sunkiai sergant – 8 – 10
k/parą.
Kineziterapija
sergant žarnyno ligomis.
Kontraindikacijos:
• Ligos proceso paūmėjimas;
• Opinis kolitas su kraujavimu;
• Ūminis procesas.
Vyraujant spazminiams reiškiniams žarnyne, parenkamos
padėtys atpalaiduojančios pilvo presą.
Pilvo preso pratimai netaikomi!
Esant sumažėjusiam žarnyno tonusui, atliekami lengvi
pilvo preso pratimai iš įvairių padėčių. Pilvo preso pratimai kaitaliojami su
kvėpavimo pratimasi. Po to rekomenduojamos vandens procedūros.
Jei pacientas nesituštino 4 ir daugiau dienų, tai KT
netaikoma. Tik savimasažas.
Esant žarnyno spazmams, atliekami lengvi pratimai
sėdint ir stovint.
Kineziterapija
(bendrai).
Jei motorika pagreitėjusi, tai pratimai atliekami
gulint. Atsipalaidavimo pratimai padeda atpalaiduoti lygiuosius raumenis.
Taikomi postizometrinė relaksacija (įtempi ir atpalaiduoji).
Jei motorika sulėtėjusi, žmogaus poza – stovint.
Palengvinti maisto slinkimą žarnynu. Reikia įjungti gilius kvėpavimo pratimus
(jei stemplėje).
Jei žarnyne sulėtėja motorika, pratimai diafragmai ir
pilvo presui. Jei yra hipertonusas, galima taikyti 28º - 30º C vandenyje
pratimus. Rekomenduojama, jei yra hipersekrecija, žmogui prieš KT išgerti šilto
vandens, jis atskiedžia skrandžio sultis, ne taip dirgina sienelę ir taip
atpalaiduoja raumenis, jei sekrecija sumažėjusi, tai prieš KT gerti šaltą
mineralinį vandenį, po 10-15 min atlikti pratimus.
Sergant
hemarojumi KT procedūros padeda
sumažinti mažojo dubens venų spaudimą, stazę dėl to sumažėja hemarojaus
požymių. Paūmėjus hemarojui, atliekami kvėpavimo ratimai, pratimai gulint ir
pakėlus dubenį. Rekomenduojami pratimai dubens dugno raumenims stiprinti
(įtempti – atpalaiduoti tarpvietės raumenis, atliekant pratimus klubo
sąnariams).
4. Kepenų
ligos.
Lėtinis hepatitas - progresuojanti ar stabili kepenų
liga, trunkanti ilgiau nei 6 mėn, pasireiškianti uždegiminiu distrofiniu kepenų
audinio pažeidimu be skiltelių struktūros sutrikimo.
5. Tulžies
pūslės ligos.
1) Tulžies pūslės akmenligė – lėtinė liga, kurios metu
susidaro akmenys tulžies pūslėje, o dėl jų dirginimo trinka tulžies pūslės
motorika, pasireiškia skausmo ir antrinio uždegimo požymiai.
2) Tulžies pūslės ir latakų dyskinezija – tai
neurozinė liga, pasireiškianti sutrikusi tulžies pūslės, latakų ir juose
esančių sfinkterių, veiklos koordinacija, taip pat sutrikusi tulžies
nutekėjimu, tulžies sąstoviu.
3) Lėtinis cholestitas – lėtinis tulžies pūslės
uždegimas, dažniausiai mikrobinė tulžies pūslės ir stambiųjų latakų liga,
pasireiškianti morfologijos pokyčiais tulžies kaupimo, koncentracijos ir
ekskrecijos (išskyrimo) į žarnas sutrikimu.
Klinika:
skausmas dešinėje pašonėje, skauda persivalgius, persigėrus, susijaudinus,
peršalus, po sunkaus fizinio darbo. Lengvo cholestito atveju paūmėjimai
būnareti, trunka 2 – 3 d., būna temperatūros. Vidutinio sunkumo atveju –
priepuoliai dažni, trunka iki 2 sav. Sunkaus – priepuoliai dažni, negydant
pagerėjimo nebūna.
Kineziterapija
tulžies pūslės ir takų.
• KT didina tulžies pūslės ir takų tonusą;
• Keičia intraabdominalinį spaudimą;
• greitina tilžies nuteikimą;
• Gerina kraujotaką.
Esant tulžies akmenims KT taikoma tik remisijos
stadijoje.
Vidinis pilvo spaudimas ir diafragmos judesiai
stimuliuoja kepenų kraujotaką ir tulžies išsiskyrimą.
Optimalios padėtys gulint ant kairio šono ir nugaros.
Rekomenduojami pratimai:
• liemeniui;
• pilvo presui;
• kvėpavimo pratimai;
• dozuotas ėjimas.
Kineziterapija
sergant lėtiniu hepatitu.
Kontraindikacijos:
• Priepuolis;
• Intoksikacija.
-37º - 37,2º ir nedidelis skausmas dešiniam šone – tai
ne kontraindikacija.
Lovos rėžimas
• Pratimai ant nugaros, kairio šono, sėdint;
• KT ta pati kaip opaligės.
Palatos ir laisvas rėžimas
• Specialūs pratimai tulžies nutekėjimui, pratimai
liemeniui, pilvo presui.
Kineziterapija
sergant tulžies akmenlige.
Tikslas: tulžies nutekėjimo gerinimas. KT pradedama
praėjus ūmiam periodui.
Lovos ar palatos rėžimas
• Pratimai gulint ir sėdint;
• Neintensyvus kvėpavimo pratimai, bendralavinantys
pratimai, liemens judesiai nepilna amplitude;
• Negalimi pratimai didinantys vidinį pilvo spaudimą.
Laisvas rėžimas, sanatorija
• Pratimai gulint, atremtyje keturiomis, stovint,
pratimai pilvo presui, kvėpavimo pratimai, pratimai su įrankiais.
• Pilvo preso pratimai atliekami ant nugaros ir kairio
šono, o kvėpavimo pratimai ant dešinio šono (ypač gerina kraujotaka).
Kineziterapija
sergant lėtiniu cholestitu.
Tikslas:
• Mažinti tilžies stazę pūslėje;
• Gerinti latakų ir pūslės motoriką;
• Intensyvinti medžaigų apytaką;
• Reguliuoti virškinamojo trakto veiklą.
Pratimai:
• Pilvo preso (sėdint, stovint, ant šonų);
• Didelės amplitudės šlaunies judesiai;
• Diafragminis kvėpavimas (su įrankiais).
Vengti:
• Staigių judesių (smūgiai, pašokimai);
• Pratimų, kurių ilgai padidėjęs pilvo spaudimas.