Psichologinės pasekmės pacientui ir jo artimiesiems
Paprastai praeina laiko, kol konstatuojama išsėtinės sklerozės diagnozė. Iki to laiko pacientas patiria simptomus, jog kažkas negerai, simptomus, kurie natūraliai kelia nerimą ir baimę. Pacientas pamažu supranta, kokias pasekmes ji gali sukelti ateityje. Baimė, jog pamažu žmogui bus labiau ir labiau reikalinga pagalba, visą laiką glūdi sąmonės paviršiuje. Iš anksto nieko nežinoma apie ligos vystymąsi: jis nežino, kaip stipriai susirgs, kaip greitai vystysis liga. Jis taip pat nežino, kokias funkcijas praras.
Liga dažnai pažeidia jaunus žmones, o kai kurie jų išgyvena tą fazę, kai rengiasi atsiskirti nuo tėvų ir susikurti savarankišką suaugusio žmogaus gyvenimą. Liga gali sukelti didelių pokyčių. Pacientui nelengva sugebėti išlaikyti visaverčio žmogaus įvaizdį, kai artimiesiems krūvis didėja. Susirgusiajam svarbi artimųjų parama, kad jis sugebėtų kuo geriau susitvarkyti pats. Paciento artimiesiems liga reiškia labai sunkų pasikeitimą. Gali būti sugriauta daugelis ateities planų. Liga kai kuriems žmonėms sukelia protinius pokyčius, tada šalia jų sunku gyventi. Daugeliui žmonių, ligos pažeistų stipriau, gali kilti didelių santykių problemų. Svarbu, kad ir draugai sužinotų apie proto pakitimus bei kylančias reakcijas, kad galėtų išlaikyti prasmingą ryšį su sergančiu.
1. Diagnostika
Ištyrimas prasideda nuo išsamios ligonio apklausos ir fizinio bendros bei neurologinės būklės įvertinimo, kurį atlieka gydytojas neurologas. Tuomet gydytojas gali paskirti atlikti išsėtinei sklerozei būdingus tyrimus: galvos ar/ir nugaros smegenų magnetinio rezonanso tomografiją (stebimi uždegimo ir mielino suirimo židiniai) sukeltųjų potencialų tyrimą (jo metu vertinama, kaip nervinėmis skaidulomis plinta elektrinis impulsas).
2. Gydymas
Gydymą skiria ir kontroliuoja neurologas. Moterys, kurioms yra sunkesni paūmėjimai, gydomos neurologijos stacionare. Nors intensyviai ieškoma vis naujų gydymo galimybių, tačiau kol kas išsėtinė sklerozė nėra išgydoma. Šiuo metu gydymo tikslas gali būti dvejopas:
1) keisti ligos eigą:
· sutrumpinti ir palengvinti paūmėjimą,
· suretinti paūmėjimus ir taip lėtinti invalidizaciją,
2) slopinti simptomus.
3. Komplikacijos
Komplikacijos gali būti susijusios su pačia liga (liekamieji simptomai) ir antrinės – dėl prisidedančios infekcijos (pvz., šlapimo takų, plaučių), neteisingos slaugos (pragulos) ar gydymo (nepageidaujami vaistų reiškiniai). Ligai progresuojant, gali vystytis paralyžiai, šlapimo ar išmatų nelaikymas arba susilaikymas, regėjimo, kalbos, atminties bei mąstymo sutrikimai.