Ligos paplitimas ir priežastys
Labai skirtingas sergamumas įvairiose pasaulio šalyse, klimatinėse zonose ir rasinėse populiacijose. Daugiau sergama šalto klimato zonose, daugiausiai baltosios rasės žmonės. Epicentras – Skandinavijos šalys, mažiau Baltijos šalyse, šiaurinėje Rusijoje, Kanadoje, šiaurinėse JAV valstijose. Čia serga 30-80 iš 100 000 gyventojų. Dar mažiau serga Pietų Europoje, Rytų šalyse (6-14 iš 100 000). Mažiausiai serga tropikų šalyse – 1 iš 100 000 gyventojų. Lietuvoje sergantieji sudaro 2,8 proc. visų nervų ligų ligonių, kasmet suserga apie 70 žmonių. Dažniau serga kaimo žmonės, ypač moterys ( sergančių moterų ir vyrų santykis 3:2). Šia liga šiek tiek dažniau serga labiau išsilavinę ir aukštesnės socialinės ir ekonominės padėties žmonės. Išsėtine skleroze suserga bet kokio amžiaus , bet dažniausiai 18-50 metų asmenys.
Konkrečios išsėtinės sklerozės priežastys nenustatytos. Nepaisant daugybės tyrimų, kol kas niekas negali tiksliai pasakyti, kas sukelia šią ligą. Buvo tiriama daugybė veiksnių, tačiau priežastys lieka sunkiai suprantamos ir dar nežinomos. Ligos išsivystymo mechanizmai nuolat tikslinami. Manoma, kad gali turėti reikšmės virusinės infekcijos, toksinės medžiagos, imuniteto pakitimai. Šiandieniniais duomenimis, išsėtinė sklerozė nėra užkrečiama. Diskutuojama genetinių faktorių įtaka polinkiui susirgti. Artimiausi ligonių giminaičiai turi kiek didesnę riziką susirgti, nei kiti žmonės, pvz., sergant vienam iš identiškų dvynių, kito rizika susirgti yra 1:4. Ligonių vaikų rizika kada nors susirgti išsėtine skleroze – 0,5-3 proc., o bendrosios populiacijos -0,1proc.