Išsėtinės sklerozės eiga
Išsėtinės sklerozės eiga visiškai neprognozuojama. Ligos raida paprastai nėra nuolatinė ar tolygi, ji pasireiškia atakomis. Ataka gali tęstis nuo kelių minučių iki kelių savaičių, po to ji aprimsta. Neįmanoma numatyti, kaip vystysis atskiro žmogaus liga. Vieni serga lengviau, atakų būna mažiau, jos silpnesnės, kyla mažiau funkcinių sutrikimų. Kitų liga vystosi greitai, žmonės suluošinami per keletą metų. Maždaug 30% sergančiųjų ligos eiga yra gerybinė. Praėjus dešimčiai metų po pirmojo priepuolio, jis paprastai dirba ir gyvena kaip anksčiau, nors kasdieninis socialinis gyvenimas yra šiek tiek apribotas. 70% sergančiųjų tampa daugiau ar mažiau suluošinti. Daugelio žmonių liga palaipsniui blogėja. Maždaug 10% liga nuo pat pradžių yra lėtinė ir progresuojanti. Laikui bėgant, išsėtinės sklerozės negalios laipsnis gali didėti, todėl labai svarbu diagnozuoti ligą dar ankstyvos stadijos.
Išsėtinės sklerozės eigai būdingos keturios fazės: ligos pradžia, paūmėjimas, remisija, nuolatinis progresavimas.
Skiriami keturi ligos variantai:
- recidyvuojanti–remisinė išsėtinė sklerozė (RRIS),
- pirminė progresuojanti išsėtinė sklerozė (PPIS),
- antrinė progresuojanti išsėtinė sklerozė (APIS),
- recidyvuojanti–progresuojanti išsėtinė sklerozė (RPIS).